Dažną mūsų kartais ima ir ištinka poreikis „čia ir dabar" gauti kažkokio maisto. Kartais trūks plyš kaip norisi šokolado, sūrainio, riešutų saujos arba vieno kito bulvių traškučio. Ir kol to poreikio nepatenkiname, negalima nurimti. Kodėl taip yra ir kaip elgtis?
Savo feisbuko paskyroje gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė kviečia balsuoti, kaip elgiatės jūs: kovojate su įgeidžiais, jiems pasiduote ar... inkorporuojate?
Maisto įgeidžiai (craving'ai) yra normali normalaus gyvenimo dalis Jie gali mums pranešti apie mūsų organizmo būklę (pvz.,: heeeelp, man reikia sustoti greito maisto užkandinėje ir pasiimti didžiausią įmanomą rinkinį, nes visą dieną ignoravau savo alkį), tam tikras emocijas (pvz., viduje stipriai pykstu ir trokštu visą vakarą TRAŠKinti kietus aštrius riešutus dantimis). Jie gali padėti diagnozuoti (pvz., tos silkės, agurkėliai ir kiti smagumai nėštumo pradžioje...) ar perspėti (pvz., noriu lįsti po antklode ir daaaug šiltų cinamoninių bandelių: galbūt greta jų man reikia šilto žmogaus šalia..?).
Mažiausiai trečdalis moterų susiduria su paaštrėjusiais maisto įgeidžiais priešmenstruaciniu arba periovuliaciniu laikotarpiu. Ir ką gi su tais įgeidžiais daryti? Ignoruoti, kovoti, derėtis, pasiduoti...? Mano pasiūlymas – inkorporuoti! Jeigu žinau, jog kitą savaitę kelias dienas man baisiai reikės šokolado, kodėl nepasirūpinus, jog jo – paties geriausio ir man skaniausio – būtų spintelėje? Juk galiu susiplanuoti:
- virti avižinę ar kitą mėgstamą košę ir į ją įsidėti 1-2 skilteles šokolado.
- „pasišokoladinti" sumuštinį su riešutų sviestu, varškės sūrį, lietinį, varškėtį ir pan.
- išsikepti ne įprastą, bet šokoladinį apkepą ar bananų duoną su šokolado gabalėliais
- tiesiog pasimėgauti keliomis skiltelėmis šokolado užkandžiui ar desertui!
Inkorporavus įgeidžius į kasdienybę, sumažės jų keliama įtampa ir nereikės su niekuo „kovoti", ar „pasidavus" vienu ypu suvalgyti... visą šokolado plytą.
Nuotraukoje – su sūnumi keptas šokoladainį su obuoliais, 90 proc. juoduoju šokoladu, grikių miltais ir graikiniais riešutais. Ne kiekvieno skoniui, bet aš jaučiuosi pakankamai „užsišokoladinus".
Sėkmės!
