Paieškos rezultatai

Šventės susijusios su maloniu laukimu, dovanų rinkimu artimiesiems ir ilgais pašnekesiais prie valgiais nukrauto šventinio stalo. Natūralu, kad norime paragauti kąsnelį ir to, ir ano. Pamaloninti save gurmaniškesniais nei įprasta patiekalais. Tačiau turime išlikti budrūs, jei siekiame atsikratyti kelių kilogramų ar išlaikyti esamą svorį. Paprastos taisyklės šventiniam laikotarpiui pagal dietistę Tomą Eroglu: • Norėdami nenusidėti ir nepersivalgyti šventinių patiekalų laikykitės paprastos taisyklės – visko gaminkite po nedaug. Tegul stalą puošia maisto įvairovė, spalvos ir kiekio kuklumas. • Šventiniams kepiniams rinkitės nerafinuotus produktus: miltus (rupius, pilno grūdo), riebalus (kokoso aliejų), saldinkite natūraliu medumi, klevų sirupu, kokoso cukrumi ar ekologiškais džiovintais vaisiais ir uogomis. • Rinkitės neriebius gyvulinius produktus, kuo daugiau šviežių ar raugintų daržovių patiekalų. • Įvairių šventinių patiekalų ragaukite nedideliais kiekiais. Prieš valgydami šiltai apdorotus patiekalus suvalgykite nedidelį dubenėlį šviežių daržovių salotų ar daržovių lazdelių (saliero, morkų, įvairiaspalvių paprikų). Taip užpildysite skrandį maistinėmis skaidulomis ir skysčiais, esančiais daržovėse, nepersivalgysite patiekalų. Įvairių šventinių patiekalų ragaukite nedideliais kiekiais. • Jei patys ruošiate šventinę vakarienę, ruoškite ją būdami sotūs, tam, kad patiekalų ragavimas būtų tik ragavimas. Jei šventinės vakarienės eisite į svečius – vėlgi suvalgykite nedidelį dubenėlį šviežių daržovių salotų ar daržovių lazdelių prieš išvykdami. • Šventiniu laikotarpiu gerkite pakankamai vandens, ne valgymo metu, o tarp valgymų, t.y. praėjus bent 2 valandoms po valgymo. • Kuo daugiau kalbėkite ir dalinkitės praėjusių metų įspūdžiais su šeima ir draugais, juk pilna burna kalbėti nedera. Taip suvalgysite mažiau ir greičiau pajusite sotumo jausmą. • Natūralu, kad per šventes suvalgoma šiek tiek daugiau maisto nei įprastai. Net jei maistas ir šviežias, paruoštas sveikai, laikykitės savo aktyvios kasdienybės įpročių: ir toliau sportuokite, bėgiokite, užsiimkite joga. Stenkitės kuo dažniau atsistoti nuo šventinio stalo: eikite pasivaikščioti gryname ore, ilgiau nei įprastai vaikštinėkite su savo augintiniais lauke. • Saldumynų (net ir vaisių) nevalgykite iškart po šventinės vakarienės. Geriau tai darykite po smagaus pasivaikščiojimo lauke. Vaisių nevalgykite, tik ragaukite. • Nemanykite, kad nevalgant pusryčių ir pietų, bus galima suvalgyti daugiau šventinės vakarienės. Žinoma, suvalgysite jos tikrai daugiau, tačiau maistas bus sunkiai virškinamas, jausitės apsunkę. • Šventinėmis dienomis valgykite įprastus sveikus lengvus pusryčius ir pietus – taip kraujo cukraus lygis išliks tolygus ir prie šventinės vakarienės stalo patiekalus valgysite tikslingai. • Suvartojamo alkoholio kiekį sumažinkite iki minimumo. ŠVENTINIŲ PATIEKALŲ IDĖJŲ IEŠKOKITE ČIA. #velykos #Kalėdos #stalas #tomaeroglu #šventės #gurmaniška #salotos #šventinisstalas #Bulvės #patiekalai #persivalgymas

Prieš šventes dažnai manęs klausia: ar tinka žmonėms dovanoti vyną? Kokį geriausiai išrinkti? Kur vyną pirkti? Keletas patarimų renkant dovanų gėrimus iš Jūratės Sprindžiūnaitės, „Namų someljė“ kursų organizatorės, šampano ir putojančio vyno parodos „49 mln…“ rengėjos lūpų. Dovanos statuso vertas vintažinis (vienų metų derliaus) šampanas. 1. AKCIJOMS – NE!!! Nepirkite pigiausio ar to, kuriam taikoma akcija. Ar jums malonu dovanų gauti gėrimą, išrinktą tuo pačiu principu? Abejoju. 2. DIDESNIS PASIRINKIMAS. Prisiminkite, ar draugas, kolega, verslo partneris mėgsta vyną. Yra ir kitokių gėrimų: grapa, konjakas, viskis, romas ir t.t. 3. KOLEKCININKAS? Pagalvokite, gal draugas kolekcionuoja vyną? Tuomet paprastu, banaliu ir pigiu vynu bičiulį tik nuliūdinsite. Jei neturite lėšų ar noro/laiko ieškoti kolekcinio vyno, geriau dovanokite šokoladą ar panettone, itališką kalėdinį pyragą. 4. Vyno ir maisto derinimas. Gėrimo rinkimą gali palengvinti idėja derinti jį prie Kūčių ir Kalėdų patiekalų. Prie tradicinių gruodžio 24-osios vakarienės patiekalų gerai derėtų vokiškas rislingas, bet šiek tiek salstelėjęs. Todėl tokio vyno etiketėje ieškokite žodžio „kabinet“ arba „spatlese“. Specializuotose vyno parduotuvėse „Bottlery“ (jų yra visoje Lietuvoje) konsultantų prašykite „Gunderloch“ arba „Selbach“ vyninių rislingo. „Vyno klube“ nuodėmės verti „Reichsgraf von Kesselstatt“ vyninės pusiau saldus rislingas iš Piesporto kaimelio Goldtropfchen (liet. aukso lašeliai) arba Scharzhofberger vynuogyno. Pastarasis laikomas bene garsiausiu Saro upės slėnyje. Silkė su kepintais svogūnais, morkomis arba džiovintais vaisiais ir riešutais užgeriant šiuo vynu atrodys lyg karališkas patiekalas. Kalėdinės antys ir žąsys mėgsta raudonąjį vyną, tačiau ne per daug sodrų ir taninišką, todėl siūlyčiau žvalgytis į „Pinot Noir“. Brangiausią ir labiausiai vyno mėgėjų istoriškai vertinamą gamina Burgundijos vyndariai. Paprastesnį, labiau suprantamą ir gerokai pigesnį, bet tikrai ne prastą siūlo Naujosios Zelandijos vyndariai. „La Vinia“ parduotuvėse ieškokite „Villa Maria Pinot Noir“. „Bottlery“ turi puikios šiaurinės Italijos vyninės „Alois Lageder Pinot Noir“ vynų. Šie vynai atitinka kainos, kokybės ir suprantamumo kriterijus. Pasaulyje „ant bangos“ extra brut arba brut nature stiliaus šampanas, dar vadinamas gėrimu be makiažo arba liesu šampanu 5. ŠAMPANAS TINKA VISADA. Taip, tai visada šventiška, bet vėl primenu: banalu šventinį vakarą eiti į svečius, nusipirkus akcinio šampano iš prekybos centro ar gėrimų išparduotuvės. Tokį pasilikite sekmadienio pusryčiams prie omleto. Dovanos statuso vertas vintažinis (vienų metų derliaus) šampanas. Dabar nesunkiai galima gauti 2006, 2008 ar 2009-ųjų, gerai vertinamų žinovų bei tinkamų ilgesniam laikymui. Vilniuje Šiaurės miestelyje neseniai duris atvėrusioje mėsinėje „Bučeris“ rekomenduoju pirkti ne tik gabalą kokybiškos mėsos, bet ir įsigyti elegantiško, subtilaus „Deutz Rose 2009“. Jokiose kitose parduotuvėse Vilniuje jo nėra. Tik restoranuose! Dar pasaulyje „ant bangos“ extra brut arba brut nature stiliaus šampanas, kurį patys vyndariai vadina gėrimu be makiažo arba liesu šampanu. Kaune „Vyno konjako“ parduotuvė turi „Alexandre Penet Brut Nature Cuvee Grand Cru“, o Vilniuje tokių madingų šampanų galima rasti prie Aušros Vartų šiomis dienomis atsidarysiančiame butike „Šampanė“. 6. KLASIKA. Bordo, Burgundija. Galbūt nusibodusi, bet visada patikima. Tik reiktų nepamiršti, kad yra daug labai banalaus Bordo vyno, todėl jei nuspręsite draugą nudžiuginti vynu iš šio regiono, žingsniuokite į specializuotas parduotuves: „Vyno klubą“ arba „Bordo vyną“, priešais Seimą. Ta pati taisyklė galioja ir Burgundijos vynams. 7. VISKIS. Panašu, kad šis gėrimas populiarėja ne dienomis, o valandomis. O mes galime didžiuotis prieš kaimynus, nes Vilniaus senamiestyje veikia parduotuvė „The Whiskey shop by Duoklė angelams“, turinti didžiausią viskių pasirinkimą Baltijos šalyse. Iš maždaug 400 viskio rūšių tikrai išrinksite kažką įspūdingo net priekabiausiam ir reikliausiam viskio mėgėjui. Pavyzdžiui, grikių viskio arba vienos statinės viskio. 8. GRAPA. Šio gėrimo versijų turbūt yra ne mažiau nei viskio. Skirtumas tik tas, kad grapą gamina tik italai, o geriausią – šiaurinėje Italijoje. Įvairovė prasideda nuo grapos, „išvarytos“ iš vienos vynuogių veislės išspaudų, skirtingo gėrimo stiprumo (nuo 40 iki 60 laipsnių) iki brandinimo sauternes, madeiros, amaronės, picolit statinėse. Didžiausią pasirinkimą turi „La Cave“ parduotuvė prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ arba „La Vinia“ Vilniaus gatvėje, Vilniuje. Jūratė Sprindžiūnaitė Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove. #dovanos #viskis #jūratėsprindžiūnaitė #Kalėdos #šventės #šampanas #grapa #bottlery #vynas #gėrimai

Jei ieškote paties geriausio argumento, kodėl verta vartoti šaltalankius, prisiminkite kosmonautus: į jų racioną šaltalankių sultys įtraukiamos beveik visada, nes padeda palaikyti atsparumą stresui. Be vitamino C, šiose uogose gausu vitaminų E, K, P ir B grupės vitaminų bei provitamino A, geležies, boro, mangano. Jos rekomenduojamos profesionaliems sportininkams, intensyvia veikla užsiimantiems žmonėms ir senjorams. Smulkutės šaltalankio uogos yra vidutiniškai 3–6 mm skersmens, aplipusios smulkiais rudais žvyneliais, o jų šakeles saugo 4–5 cm ilgio spygliai. Rūgščios šaltalankių sultys beveik niekada negeriamos grynos – dažniausiai jos skiedžiamos vandeniu su medumi, obuolių ar vynuogių sultimis. Medumi gardintas šviežias uogas galima valgyti ir visus metus arba sutrinti su cukrumi santykiu 1:1 ir laikyti šaldiklyje. Uogų ir cukraus tyrę galite naudoti ir ruošdami arbatą. O gal susiviliosite su ja patiekti putojantį vyną? Tokiu atveju prieš pildami į vyną dar perkoškite tyrę per sietelį. Šaltalankių granita gali tapti puikia atgaiva po užkandžių: užšaldykite ją sumaišę šviežias sultis, vandenį ir cukrų. Nevirtas šaltalankių džemas gali tapti pagirtinai sveiku košių, dribsnių, varškės ar jogurto pagardu: kubeliais pjaustytus obuolius ir uogas apvirkite 15 min., tada maisto smulkintuvu sutrinkite iki vientisos masės ir pagardinkite medumi arba agavų sirupu bei cukrumi. Įvairiai galima panaudoti ir pikantišką šaltalankių medų: sumaišykite šaltalankių sultis su medumi ir po šaukštą šio mišinio suvalgykite kas rytą prieš pusryčius – tai yra vienas geriausių būdų stiprinti imunitetą šaltuoju metų laiku. Be to, toks medaus mišinys gali tapti įdomiu pyragų pagardu ar gaminant užkandukus: išmėginkite brusketas su rikota, apšlakstytas šaltalankių medumi, arba maišykite tokį medų su grietine ir patiekite su šviežiais vaisiais (bananais, obuoliais, kriaušėmis, įvairiais citrusiniais vaisiais ir t. t.). Dėl savo rūgštumo šaltalankiai yra geras marinatas mėsai, žuviai ar krevetėms – sutrinkite uogas su išspaustomis česnakų skiltelėmis, baltuoju vynu, ruduoju cukrumi ir alyvuogių aliejumi ir marinuokite maišeliuose suklijuojamu viršumi arba maistine plėvele uždengtame inde. Trintų uogų rūgštumą galite pritaikyti daugybėje desertų. Tokia tyre galite gardinti plaktą grietinėlę, įmaišyti jos į saldžius sūrio pyragus ar tortus, keksiukus ar keksus. O jei norite ne saldaus užkandžio, galite šaltalankių tyrės įmaišyti net į avokadų gvakamolę. Šaltalankių aliejus ypač naudingas kaip kosmetikos ir medicinos priemonė: jame daug riebalų rūgščių, vitamino E ir provitamino A. Tepkite šiuo aliejumi žaizdas ir nudegimus, lašinkite į nosį (po du lašus tris kartus per dieną) norėdami greičiau įveikti slogą arba naudokite inhaliacijoms. Jei vartojate šaltalankių aliejų kaip maisto papildą, 1–3 kartus per dieną išgerkite po vieną jo šaukštelį prieš valgį. #77sekundės #aliejus #džemas #uogos #patarimai #gvakamolė #vitaminai #Šaltalankiai #žiema #sezonas #vitaminasc

Būtinas šeštadienio ritualas. Skanūs pusryčiai. Šiuo metu geriausia – blynai. Savaitgalio pusryčiai mieste. Aš esu pakankamai ištikima savo mylimoms vietoms. Dažniausiai pusryčius ir ne tik valgau „Stebukluose“. Savaitgalio pusryčiai namuose. Dabar pamėgau blynelius. Gaminu lietinius su varške ir būtinai su šviežiomis uogomis: braškėmis, avietėmis. Ir dar kremo užpilu. Kažkodėl būtent šiuo laiku pamėgau blynus, galėčiau valgyt ir valgyt (juokiasi). Tobuli sekmadienio pietūs. Tokie, po kurių turėtum laiko ir galimybių tiesiog pabūti, pailsėti ir, jeigu norisi, pasnausti. Naujausias gurmaniškas atradimas. Mano mama gamina labai skanias salotas, į kurias deda granatų ir apelsino. Sumaišius apelsinų sultis ir granatus, išeina skanus padažas, tinkantis įvairioms salotoms. Naujausia pamėgta vieta Vilniuje. Portugališkas restoranas „Galo do Porto“, kurį jau spėjau pamėgti. Ten tikrai labai skaniai pavalgiau. #mieste #simonabandita #vilmius #pusryčiai #blynai #pramogos #radijas #sekmadienis #sekmadieniopusryčiai #zipfm

„Holy Donut“ seka Kalėdų pasaką, kvepiančią šokoladu, vanile, svajonėmis ir sapnais. Parodyti, kad mylim, derėtų kasdien, bet mes dažnai užsimirštam, o Kalėdos būtinai tai primins, ir jei laiko kepti patiems nepakaks, o ir namuose – tik mikrobangų krosnelė, „Holy Donut“ pažada tai padaryti su didele meile ir pačiu kokybiškiausiu šokoladu! Jei vien spurgų negana, „Holy Donut“ paruošė penkių rūšių kalėdinių sausainių seriją, patiksiančią ir gurmanams, ir veganams. Sausainiai su juoduoju šokoladu ir pipirmėte pagaminti be glitimo, įprasti miltai pakeisti migdoliniais. Girdėjot istoriją apie Kalėdų Senelį ir stiklinę pieno? Kūčių naktį, kai vėlu ir visai tamsu, Kalėdų Senelis lanko visus vaikus (didelius ir mažus), o keliauti tenka toli, tad vaikai Seneliui palieka stiklinę pieno ir sausainių. „Holy Donut“ tiki, kad Senelis vertas geriausių sausainių. Jei saviškį sutinkat dienos metu, galit pavaišinti ir anksčiau. Kalėdinės spurgos vitrinoje išrikiuojamos penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais, taip pat kepamos jų užsisakiusiems. Visi papuošimai natūralūs ir tinkantys vaikams, pagaminti iš belgiško ir prancūziško šokoladų. KAS TIE „HOLY DONUT“? Esam jauna kavinė, gyvenam Kaune, Vilniaus g. 37, ir labai greitai atsidarysime Vilniuje, Vokiečių g. 9. KOKIA FILOSOFIJA VADOVAUJATĖS? Tikim kokybišku maistu, tad mūsų kepiniai kepami čia pat, vietoje, kur ir patiekiami. Turime kelias rūšis spurgų, kurios vitrinoje išrikiuojamos dar karštos – tai klasikinės spurgos su cinamonu ir su liofilizuotomis avietėmis bei spanguolėmis (spurgos su šokoladu turi būti atvėsintos). Kepiniai visada švieži, kepti griežtai tą pačią dieną – jei dienos pabaigoje spurgų lieka, jos iškeliauja draugams, tėvams ir ištikimiems smaližiams. Niekada nenaudojom ir nenaudosim šaldytos tešlos, kietųjų riebalų, netikrų šokoladų ir visų kitų sintetinių ir pigių žaliavų. Kodėl? Todėl, kad patys valgom tai, ką gaminam, ir tikim, kad mūsų lankytojai turi gerą skonį. Spurgas sunkiai galima įvardinti kaip liesą ar labai sveiką maistą, bet galima pasiekti maksimalų rezultatą, kad skoniui nereikalingos kalorijos būtų pašalintos. Todėl naudojam augalinį aukščiausios rūšies aliejų, o spurgas nusausinam du kartus – tai, kas nusėstų ant jūsų šlaunų, būna pašalinta dar virtuvėje. KOKIA JŪSŲ VIRTUVĖ? Mėgstam eksperimentuoti: šokoladinė spurga yra gerai, bet spurga su traškia šonine ir klevų sirupu arba salyklu ir skystu lietuvišku medumi bei sėklomis, „Apple Fritter“ – dar geriau! Turime prisipažinti, kad leidžiamės į nuotykius virtuvėje ir tai teikia didžiulį pasitenkinimą, o sulaukus gerų atsiliepimų iš lankytojų trauktis nebėra kur. KAS MĖGSTA SPURGAS? Žmonės, besilankantys pas mus, tikrai nėra „tradiciniai“, tad stengiamės, kad turėtume kepinių, atitinkančių skirtingą pasaulėžiūrą – kasdien turime bent tris veganiškų spurgų rūšis, kurias su dideliu malonumu valgo ir visavalgiai. KAS SLEPIASI UŽ „HOLY DONUT“? Taip jau nutiko, kad šios vietos savininkės – dvi dizainerės, tad vien iškepti skanių spurgų būtų per paprasta. Puota turi būti ne tik skrandžiui, bet ir akims. Jei jau daryti nuodėmes, tai tokias, dėl kurių gailėtis netektų. Spurgos turėtų būti ne tik skanios, bet ir gražios, jei supakuotos, tai taip, kad norėtųsi dovanoti, aplinka estetiška, o aptarnavimas – su šypsena. Didžiuojamės savo produktu, mylime lankytojus, mažus ir didelius, dvikojus ir keturkojus, gerbiam ir vertinam darbuotojus, pas mus visada kvepia kava ir cinamonu. Nuoširdžiai tikimės, kad čia norisi grįžti. #HolyDonut #skanėstai #spurgos #Kalėdos #šventės #kaunas

Ketvirtadienį, gruodžio 10 d., sostinės restorane „Dine“ prasidėjo Latvijos gastronomijos savaitgalis „Riga. Your Flavourite city“, skirtas susipažinti su šiuolaikine Rygos virtuve. Šio savaitgalio metu bus galima paragauti patiekalų, pagamintų iš tradicinių, Latvijai būdingų produktų. Restorano „Dine“ lankytojai visą savaitgalį iki šeštadienio, gruodžio 12 d., vakarienių metu galės ragauti specialiai šiam renginiui geriausio Latvijos virėjo Mario Jansono (Māris Jansons) sukurtų ir ruošiamų Rygos valgiaraščio patiekalų. M. Jansonas yra vieno iš geriausių Latvijos restoranų „Bibliotēka No1“ šefas, kulinarijos konkursų „Latvijos metų virėjas“ ir „Riga Open Culinary Cup“ organizatorius, Latvijos virėjų rinktinės vadybininkas ir treneris tarptautiniuose konkursuose. „Vilniaus gurmanams pasiūlysime sezoninius produktus, kurie geriausiai atspindi šiuolaikinę Latvijos virtuvę. Naudodami vis daugiau natūralių produktų ir pateikdami juos šiuolaikiškai ir neįprastai, mes stengiamės pabrėžti vietinių produktų skonio niuansus. Ypatingą valgiaraštį, kurį siūlome gastronomijos savaitgalio metu Vilniuje, sudarys daugiausia žiemos produktai, gaminami ar sutinkami Latvijoje. Vakarienės pasiūlyme rasite elnieną, Baltijos strimėles ir garsiąją ruginę duoną neįprastoje kombinacijoje“, – pasakojo virtuvės šefas Maris Jansonas. Burokėlių salotos su ožkos sūriu ir keptos nėgės su karamelizuotais obuoliais. (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Vakar „Dine“ restorane susitikę virtuvės šefai Maris Jansonas ir „Dine“ restoran vadovas Egidijus Lapinskas demonstravo talentą. Po įžanginių kalbų virėjų laukė „Juodosios dėžės“ rungtis. Lietuvis ir latvis vienas kitam buvo paruošę užduotis, kurių metu reikėjo paruošti patiekalus iš dėžėje rastų produktų. E. Lapinskui teko gaminti firminį M. Jansono varškės desertą su juodos duonos ir šokolodo trupiniais. Svečiui iš Latvijos teko ruošti šaltą užkandį su sūdyta lašiša. Gamindamas užkandį svečias negailėjo patarimų smalsiai procesą stebintiems renginio svečiams. Ypač akcentavo, kad patiekaluose reikia naudoti tik šviežiai maltus pipirus. Jau nuo 2012 metų Rygoje sparčiai vystosi Europoje vis labiau populiarėjantis gastronominis turizmas. „Susilaukėme daugybės komplimentų iš miesto svečių ir tikrų gurmanų. Ryga jus nustebins ne tik ar savo architektūra ir Baltijos jūros žavesiu, bet ir nepaprastais skoniais, drąsiais produktų deriniais ir pasaulinio lygio virtuve, kurią puoselėja mūsų talentingi ir nepakartojami virtuvės šefai“, – pažymėjo Rygos turizmo plėtros biuro valdybos narė Vita Jermoloviča, kviesdama gastronominiam savaitgaliui į Rygą. PLAČIAU APIE MARĮ JANSONĄ IR RESTORANĄ „BIBLIOTĒKA NO1“ SKAITYKITE ČIA. TOP 3: LATVIŠKOS VIRTUVĖS RESTORANAI RYGOJE. Norėdami iš anksto rezervuodami staliuką restorane „Dine“ savaitgalio „Riga. Your flavourite city“ vakarienei, skambinkite telefonu +370 672 23272. RENGINIO GALERIJA: #beatanicholson #mieste #gastronomija #vmgonline #egidijuslapinskas #andriusužkalnis #renginys #dine #arminasdarasevičius #nėgės #elniena #burokėliai #ryga #restoranas #edgarasmontvydas #aidaspuklevičius #latvija #riga #vilnius

Trečiadienio rytą „Gaspar’s“ restorane pasiruošimo atidarymui užkulisiai dūzgia: architektai su darbininkais tvarko apšvietimą, restorano personalas derina kainodarą, rikiuojami buteliai, kurie netrukus turėtų naujai suręstoje vyno lentynoje. Tarp atsakingai besiruošiančių restorano atidarymui – ir pats šios vietos šeimininkas Gasparas Fernandesandesas (25), pakvietęs puodeliui arbatos. Jaunas, perspektyvus ir preciziškai dėstantis mintis. Taip, kaip ir savo ruošiamą maistą lėkštėje. „Kokios arbatos norėtum?“, – klausia atidarydamas pirmąjį namų virtuvę primenantį stalčių, – „Turime angliškos pipirmėčių, „Earl Grey“ su kvapiąja bergamote, ramunėlių, o kitos dar tik pakeliui iš Londono.“ Arbatą atradęs ne taip seniai ir tapęs tikru jos gerbėju, sakosi naujame restorane, kai įsivažiuos, ketinantis rengti ir arbatos degustacijas. Ir prieskonių. Ir kokteilių. Bet apie viską nuo pradžių. Keraminius grafinus specialiai šiam restoranui sukūrė lietuvės keramikės, prisidengusios „Owls in Bowls“ slapyvardžiu. (Linos Jakubauskaitės nuotr.) „Atsidūręs Lietuvoje kurį laiką dirbau kitiems, na, gerai, Lietuvoje dirbau tik pas Deivydą (Praspaliauską, – aut. past.), vėliau tapau laisvai samdomu virtuvės šefu – „Čiop Čiop“ kulinarijos studijoje vesdavau kulinarijos pamokas, užsiėmimus, dalyvaudavau organizuojant ir ruošiant privačias vakarienes, kai paprašydavo, pagelbėdavau sudarant restoranų valgiaraščius, patiekalų receptūras. Na, žinai, šį bei tą. Nesuprask manęs klaidingai – teko gaminti privačiuose, prabangiuose vakarėliuose, pradedant ištaigingais apartamentais ir baigiant paplūdimiu, ir tai išties buvo smagu. Tikrai. Bet visada norėjau turėti savo restoraną. Ir jei nebūčiau jo atidaręs Lietuvoje, būčiau tai padaręs Londone. Nutiko taip, kad esu Lietuvoje, nes čia gyvena mano mergina“, – istoriją apie tai, kodėl nusprendė atidaryti šeimyninio stiliaus, vos trisdešimties vietų restoraną, pasakoja Gasparas. MANO seneliai iš Portugalijos, pats gimiau Indijoje, augau Didžiojoje Britanijoje, o prancūzų konditerijos mokiausi „Le Cordon Bleu“ Į Lietuvą vaikiną atvedė meilė baltarusei Kristinai, jau penkerius metus gyvenančiai Vilniuje. „Vilnius man patinka, be to, pabuvęs kiek ilgiau pamačiau, kad šiam miestui ir pats galėčiau pasiūlyti šį tą daugiau. Indiškai virtuvei Lietuvos sostinėje atstovauja tik klasikinio stiliaus restoranai, tiekiantys labai tradicinį maistą (ir, beje, labai gerą). O mane labiausiai įkvepia indiški prieskoniai, artimiausia širdžiai – šiuolaikinė virtuvė ir paprasto, bet neprasto maisto filosofija“, – sako G. Fernandesas, pildamas dar vieną puodelį pipirmėčių arbatos. Jo restorane indiška virtuvė ir prieskoniai atlieka mūzos vaidmenį, o tiekiamas maistas atstovauja moderniai, šiuolaikiškai patiektai europietiškai virtuvei ir europietiškiems ingredientams, kurių indų virtuvėje praktiškai nerastume: tai antiena, veršiena, spanguolės, itin kokybiški jautienos pjausniai, iš kurių kepa sultingus, burnoje tirpstančius didkepsnius. Gasparas vadovaujasi ir sezoniškumo logika: „Žiemą mano virtuvėje tikrai nerasite braškių. Dabar atidarę šaldytuvą pamatytumėte persimonų, džiovintų slyvų, spanguolių, saldžiųjų bulvių, salierą ir panašių daržovių.“ Paklaustas, kodėl savo ir taip nedideliam restoranui pasirinko vietą, esančią iškart už Senamiesčio ribos, ten, kur baigiasi turistų numinti takai, Gasparas sako nejaučiantis meilės didelėms erdvėms ir turistų perpildytoms, komercinėms gatvėms. Jos, pasak vaikino, nors ir gražios, tvarkingos, išpuoselėtos, bet nejaukios, be „veido“. „Patalpos, kuriose dabar veikia restoranas, kuklios savo erdve, bet stengėmės interjerą kurti taip, kad užėjęs jaustumeisi, kaip svečiuose. Čia ir yra visa esmė – noriu, kad pas mane atėję žmonės jaustųsi mano svečiais, čia – mano namai. Noriu, kad pabuvę restorane suprastų, kad tai, ką siūlome čia, lygiai tokį pat maistą, atmosferą ir dėmesį jie gautų ir atėję vakarienės į mano namus. Nenoriu nieko įpareigoti – kostiumai ir vakarinės suknelės tegul lieka kitoms vietoms, o mes vertiname paprastumą“, – idėją vaizdžiai ir emocingai pasakoja Gasparas. Jam svarbios visos detalės – ne tik lėkštės, taurės ar įrankiai, bet ir tai, kaip svečias pasitinkamas, kaip su juo kalbama ir kaip patiekiamas maistas. Rūpintis restorano priežiūra Gasparas patikėjo mylimajai. Reklamos srityje dirbanti Kristina yra atsakinga už „Gaspar’s“ restorano  įvaizdį socialiniuose tinkluose, valgiaraščio dizainą, kasdienius organizacinius reikalus ir augalus. „Kristina gėlėmis rūpinasi tarsi vaikais“, – juokiasi šeimininkas ir sako manantis, kad buitinius rūpesčius atidavė į geras rankas. Dėmesys detalėms pastebimos tik pravėrus duris – nedidelę erdvę architektų studijos „a01“ architektai išplanavo taip, kad tilptų pora dviviečių–triviečių staliukų, pora aukštesnių didesnei kompanijai prie lango ir vienas „bendruomeninis“ stalas, skirtas didelei kompanijai arba kelioms mažesnėms. Iš viso restorane vienu metu gali vakarieniauti iki trisdešimtiems žmonių. „Gaspar’s“ restorano interjeras – šiuolaikiškas, miestietiškas ir minimalistinis. Švarios baltos sienos, modernių formų kėdės ir stalai. Apie tai, kad čia veikia šiuolaikinei indų virtuvei atstovaujantis restoranas, būtų galima bandyti įspėti tik pastebėjus palubėje nubrėžtą auksinę juostą ir ant stalo dedamus brangius, aukso spalvos „Cutipol“ įrankius, krištolines „Riedel“ taures bei autorines lėkštes ir keraminius grafinus, kuriuos specialiai šiam restoranui sukūrė lietuvės keramikės, prisidengusios „Owls in Bowls“ slapyvardžiu. „ Jei reikėtų apibūdinti tai, ką siūlome savo svečiams, sakyčiau, kad restorano virtuvė – moderni europietiška, paliesta indiškų prieskonių ir akcentų. Toks šiuolaikinis europietiškas fusion“, – sako G. Fernandesas. (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Gasparas Lietuvoje jau 14 mėnesių. Per tą laiką pramoko lietuviškai, sutiko draugų ir savo patiekalų gerbėjų. „Mano seneliai kilę iš Portugalijos, pats gimiau Indijoje, augau Didžiojoje Britanijoje, o profesionalaus konditerio diplomą gavau prestižinėje „Le Cordon Bleu“ mokykloje Londone. (2014 m. Gasparas drauge su Justina Golumbeckaite laimėjo Vyno ir desertų derinių čempionatą, pagaminęs desertą iš ožkos pieno panakotos, burokėlių ir juodojo šokolado).  Kurią virtuvę laikyti gimtąja? Aš ir pats nežinau. Tad ir mano ruošiamo maisto filosofiją ir stilių būtų sudėtinga nusakyti“, – juokiasi Gasparas, paklaustas, tai koks jo gaminamas maistas. „Mano supratimas apie valgį, patiekalus, jų skonius yra paveiktas visų šių kultūrų. Jei reikėtų apibūdinti tai, ką siūlome savo svečiams, sakyčiau, kad restorano virtuvė – moderni europietiška, paliesta indiškų prieskonių ir akcentų. Toks šiuolaikinis europietiškas fusion“, – sako siūlydamas žąsų kepenėlių pašteto – atrodo prancūziškai, tačiau yra indiško skonio – „Restorane, tikėtina, galime patiekti makaronų patiekalą, pavyzdžiui, naminiai itališki kiaušinių makaronai su lėtai kepta kiauliena, kuri dvylika valandų buvo marinuota su indiškais prieskoniais, tada dar dvylika valandų kepta orkaitėje – puikus dviejų virtuvių derinys. “ „Bet aš nepamirštu ir tradicinių indiškų patiekalų. Jų čia, Vilniuje, labai pasiilgstu. Todėl kaskart grįžęs namo pas mamą į Didžiąją Britaniją visą savaitę galiu valgyti ir valgyti. Tu nepatikėsi, bet mano mama gamina geriausiai pasaulyje. Nuostabiai! Daugiau nei dvidešimt metų ji turėjo savo maitinimo verslą – rengdavo privačias išvažiuojamąsias vakarienes ir pobūvius, tad gali įsivaizduoti, kaip gerai ji gamina ir kaip pasiilgstu naminio mamos maisto“, – sako Gasparas, nuo penkerių padėdavęs mamai virtuvėje. Tiesa, pirmasis ir vienintelis jo darbas ilgus metus buvo… kokoso riešutų atidarinėjimas. „Iki šiol tai darau profesionaliai. O vienas „Gaspar’s“ restorano desertų bus patiekiamas šviežiai atidaryto kokoso kevale“, – pasakoja G. Fernandesas. Vaikinas teigia, kad pamiršti indiškos virtuvės neketina ir vilniečiams nori pasiūlyti tradicinio indų maisto, pavyzdžiui, svogūnų pakorą, tik patiekiamą šiuolaikine maniera: „Svogūnų pakorą galima pamatyti beveik kiekvieno indiško restorano valgiaraštyje, ji patiekiama su daug žalumynų. Paprastai ir tradiciškai. Bet aš noriu parodyti subtilesnę, elegantiškesnę šio patiekalo versiją – dėti į lėkštę ne šešias pakoras, o tik tris, gaminti jas mažesnes, papuošti valgomais žiedais (pavasarį, kai jau yra valgomų gėlių) ir parodyti, kad indų virtuvė gali būti ir tokia. Skonis – atpažįstamas, o forma – visai kita. Nieko panašaus į tai, ką rastumėte indų restoranuose. Naujas požiūris į indų virtuvę“, – pasakoja virtuvės šefas. „Svogūnų pakorą galima pamatyti beveik kiekvieno indiško restorano valgiaraštyje, ji patiekiama su daug žalumynų. Paprastai ir tradiciškai. Bet aš noriu parodyti subtilesnę, elegantiškesnę šio patiekalo versiją.“ (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Gasparas apie naująjį savo projektą galėtų kalbėti valandų valandas. Mintys, žodžiai ir skoniai liejasi ir susipina tarpusavyje, visai kaip multikultūrinė šio jauno žmogaus patirtis. Restorano vyno kortą sudarė Andrius Pagojus iš „Vyno klubo“, kavą tiekia kaimynystėje veikiantys kavos skrudintojai „Crooked Nose & Coffee Stories“, arbatą iš Londono siunčia ten gyvenanti Gasparo sesuo, o prieskoniai gabenami iš Goa, gimtojo virtuvės šefo miesto. Nenuostabu, kad restorane persipina europietiškos ir indiškos kultūrų įtaka: vėlyvieji savaitgalio pusryčiai su avižine koše, indiškais prieskoniais gardintais blynais ir taure šampano („Taip, taip, šampano, kaip įprasta Londone“, – patikina Gasparas), sezoniniai, daugiausia vietiniai produktai, indiški prieskoniai ir ingredientai – čia viskas tarpusavyje dera ir kuria savitą, bet labai išgrynintą atmosferą. Tačiau geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti, kaip sako liaudies išminčiai. Todėl galvojant apie kitą vakarienę mieste ar savaitgalio pusryčius (o jie sekmadieniais tęsiasi iki 17 val.) verta suplanuoti kelionę iki netoliese buvusio kino teatro „Lietuva“ veikiančio moderniai indiško restorano. „Gaspar’s“ restoranas Pylimo g. 23, Vilnius tel. (8 657) 07050 Darbo laikas: I–V 11.30-22.30 val., VI 12-23 val., VI 10-16.30 Dienos pietūs: sriuba + karštas patiekalas + sultys kainuoja 6,5 Eur. „Gaspar’s“ paskyra „Facebook“ soc. tinkle. #fusion #indija #prieskoniai #interviu #Gaspars #interjeras #modernu #restoranas #cutipol #indiškavirtuvė #indųvirtuvė

Lietaus purslais purškiantį ketvirtadienio dangų praskaidrino Vilniuje surengta „Gerard Bertrand“ vynų degustacija. Ragautojams pristatyti 8 Pietų Prancūzijos vynai grynuoliai, kurių skonių takais lydėjo „Gerard Bertrand“ vyninės atstovė Laura Garrigue bei someljė Dariušas Mileris. Prieš apžvelgiant degustuotus vynus ir net prieš juos ragaujant būtina susipažinti su Gerard‘o Bertrand‘o požiūriu į gyvenimą ir kelionę juo. Gerard‘as vyndariu tapo sulaukęs 23-ejų, po jo tėvo, taip pat vyndario, žūties avarijoje. Iki lemtingų įvykių jis profesionaliai žaidė regbį, netgi buvo Paryžiaus regbio komandos „Stade Français“ kapitonu. Įdomu tai, kad net 90 % šios vyninės vynuogynų yra auginami biodinamiškai, o įtakingiausias vyno žurnalas „Wine Spectator“ vyndarį nominuoja geriausiu ir labiausiai apdovanotu Prancūzijos vyndariu. Vyndario atstovė L. Garrigue sako, kad Gerard‘o sėkmė slypi tame, kad jis mėgsta tarpusavyje, rodos, nesusijusius dalykus: „Gerard‘as dievina regbį, vyną ir džiazą. Kaip jis pats sakė, regbis jo gyvenimui suteikia tikslumo ir atkaklumo, vynas – džiazo, o džiazas – vyno. Būtent dėl to jau dvyliktus metus vynuogynuose rengia kasmetinius džiazo festivalius. Geras vynas, Pietų Prancūzijos oras ir džiazas yra viskas, ko reikia nuostabiam vakarui. Pradėjome nuo penkiasdešimties žmonių, o dabar susirenka keli tūkstančiai.“ Gerard Bertrand vyninės atstovė Laura Garrigue (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Pasak L. Garrigue, Vilniuje degustuotus vynus netrukus bus galima įsigyti ir Lietuvoje. Susipažinkite su būsimų vynų asortimentu ir prie jų priderintais užkandžiais. Pirmasis vynas – 2014 metų „Gio IGP Pays d‘Oc Blanc“. Šis ‘Grenache‘ vynuogių vynas tiektas su tuno užkandžiu. „Gio“ reiškia „šviežias“, „lengvas“, „elegantiškas“. Tai itin švelnaus, skaidraus, elegantiško skonio vynas, kuris tinka su lengvais užkandžiais, pavyzdžiui, sušiais ar balta žuvimi, arba tiesiog vienas. Tropinių vaisių, citrusų ir gaivaus miško aromatas“, – sako L. Garrigue. „Kadangi Pietų Prancūzijoje daug skirtingų mikroklimatų, o ši vynuogių rūšis gali augti be jokių chemikalų – uogose vis tiek nesiveis kenkėjai, tad jis augintas ir gamintas ekologiškai. Todėl „Naturallys“ vyno skonis atskleidžia tikrąjį gamtos terroir“, – sako Laura, kviesdama ragauti antrąjį baltąjį vyną – ryškesnio skonio 2014 metų „Naturallys Chardonnay IGP Pays d‘Oc“. „Uostydami galite pajusti gėlių aromatą, vaisių, ypač persikų. Toks vynas reikalauja žuvies su riebiais padažais arba dar geriau – jūrų gėrybių skonio“, – priduria D. Mileris. Trečiasis vynas – raudonasis 2014 metų „Gio IGP Pays d‘Oc Rouge“. Patiektas su ožkos sūrio ir burokėlių užkandžiu. „‘Grenache’ vynuogių vynas, kuris atskleidžia prinokusių juodųjų ar raudonųjų uogų aromatą ir skonį. Jį puikiai tinka gerti vieną, kai grįžtate namo po ilgos darbo dienos ir tiesiog norite taurės gero, lengvo raudonojo vyno“, – sako „Gerard Bertrand“ atstovė. Raudonųjų ‘Grenache‘ vynuogių vynai tinka prie lengvų užkandžių arba su sūriais. „Būtent šio vyno skonis kiek kovoja su ožkos sūrio skoniu ir iš tiesų neaišku, kuris ima viršų (juokiasi)“, – paaiškina someljė. Ketvirtasis – 2014 metų raudonasis „Naturallys Merlot IGP Pays d‘Oc“. Tai dar vienas ekologiškas vynas, kuris kur kas turtingesnio skonio, turi vaisių aromato. Kadangi tai sausas vynas, jis reikalauja kiek rimtesnio užkandžio. Puikiai tinka su lengva paukštiena. Šiuo atveju – su antiena, kurios skonį vynas papildo. Penktasis vynas – raudonasis „Terroir Corbieres AOC“. Tiektas su putpele. Vynas – iš regiono, kuriame vynuogės auginamos nuo antikos laikų. Šis gėrimas – vienas iš seniausiai gaminamų, prancūzai prie jo pripratę ir derina su laukine paukštiena. „Kadangi „Terroir Corbieres“ yra turtingo skonio, bet kartu išlaiko ir minerališką lengvumą, prie jo netinka žuvies ar jūrų gėrybių patiekalai. Jis reikalauja laukinės mėsos, bet ne žvėrienos. Todėl puikiai tinka laukinė paukštiena. Tai aukso viduriukas“, – pataria someljė. Someljė Dariuš Miler ir Gerard Bertrand atstovė Laura Garrigue (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Šeštasis vynas – raudonasis 2013 metų „Grand Terroir Tautavel“. Po ne mažiau kaip 40 % ‘Syrah‘ ir ‘Grenache‘ vynuogių bei ‘Carignam‘ vynuogių rūšies. Patiektas su keptos jautienos užkandžiu. „‘Grenache‘ vynmedžio vidurkis yra 80 metų, į šį vyną sudėta kone labiausiai subrendusios vynuogės. Tai suteikia sodrų kakavos, tabako, juodųjų uogų skonį. Dėl vynuogyno amžiaus skonio koncentracija kur kas didesnė. Patiekėme su jautiena, nes toks vynas reikalauja sodraus užkandžio“, – sako L. Garrigue. Septintasis – raudonasis 2013 metų „Clos d‘Ora Minervois La Liviniere“. Patiektas su ėriuku. „Net keturių vynuogių rūšių derinys. Tai  ‘Carignam‘, ‘Syrah‘, ‘Grenache‘, ‘Mourvedre‘ rūšys: pastaroji suteikia rūgštumo, o visų derinys – stiprumo. Šio vyno receptas brendo po truputį, jis pagamintas biodinamiškai. Tai tikrai išskirtinis vynas. Juo reikia mėgautis atsakingai ir geroje kompanijoje“, – pataria Laura. Aštuntasis – gintaro spalvos 1945 metų „Legend Vintage Rivesaltes“. „Tai ‘Grenache‘ vynuogių vynas, nostalgiškas, brandintas. Gerard‘as pasakojo, kad užsilikusių šio vyno statinių rado jo pažįstamas. Kadangi už statinėje laikomą vyną nereikia mokėti mokesčių, anksčiau vynas dažnai nebūdavo išpilstomas į butelius“, – pasakoja Laura. „Sodrus skonis, tiesa? Saldžiarūgštis, turtingas džiovintų vaisių ir riešutų aromatas. Abrikosai, migdolai, graikiniai riešutai, razinos, cukatos. Tirštas, jaukus skonis. Ragaudami galime įsivaizduoti, koks buvo 1945 skonis“, – sako D. Mileris. Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove. #pietųPrancūzijosvynai #degustacija #vynodegustacija #GerardBertrand #pietųPrancūzija #vynas #VintageRiversaltes

Laivas vidury miesto – toks pirmas įspūdis užėjus į „žuvies gamintojų“ parduotuvę-bistro „Fish makers“. Vyras ir žmona Marius ir Veronika Dautartai ne tik gamina žuvies patiekalus, parduoda šviežias žuvis, bet ir patys yra jos mėgėjai. Įsikūrę vos prieš porą mėnesių, jie jau užkariavo vilniečių širdis ir virtuves, tiekdami jiems žuvį ir jos patiekalus. „Fish makers“ interjeras neleidžia pamiršti, kad užėjai į žuvų parduotuvę. (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Veronika, ko gali tikėtis pirkėjas užsukęs į „Fish makers“? Kokia jūsų parduotuvės koncepcija? Pati mintis ir idėja kilo iš noro užsiimti tuo, ką patys mėgstam. O mėgstame mes žuvį. Esame keliautojai ir kartą bekeliaudami Olandijoje atradome silkę, ragautą dar vaikystėje. Tokią, kokios Lietuvoje nėra. Šią vietą atidaryti pastūmėjo silkė matjes ir Olandijoje sutikti žmonės, kurių parduotuvės konceptas yra labai panašus. Jie akcentuoja šeimos tradicijas, vaikai tęsia pradėtą verslą. Susidraugavome su ta šeima, jie mus pamokė. Tad be silkės ir be olandų šeimos nieko nebūtų įvykę. Prieš tai apie žuvų parduotuvę ilgai – ketverius metus – galvojome, o galiausiai praėjusiais metais turėjome apsispręsti: arba darome, arba ne. Nesinorėjo šios idėjos nustumti į šalį. Tuos ketverius pasiruošimo metus nuolat tiekėme žuvį draugams, pažįstamiems. Tikrinome skonį, poreikius, žuvies kokybę. Tad nebuvo taip, kad tiesiog sėdėtumėme ir mąstytumėme. Vilniečiai mėgsta menkes ir silkes. Tai populiariausios žuvys Žuvis yra greitai gendantis produktas, o jūros šalia Vilniaus neturime. Iš kur vežate žuvis? Žuvį gabename iš Olandijos. Perkame iš tiekėjų, iš kurių perka olandų šeima, su kuria susipažinome. Tad renkamės tą pačią žuvį, kaip ir vietiniai. Žuvys gaudomos Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne. Daugiausia tai menkės, jūros liežuviai, lašišos, jūros velniai, plekšnės ir tunai. Tačiau tunai yra gaudomi šalia Filipinų ir vežami į Olandijos uostus, o lašišos užauginamos ūkininkų, bet mes renkamės tik tuos, kurie žuvis augina etiškai ir išlaiko natūralų augimo ciklą, o ne dirbtinai jį pagreitina. Visada tikriname žuvų kokybę, pavyzdžiui, jeigu kepama žuvis išsileidžia, subyra, reiškia, jos struktūra minkšta, žuvis užauginta pernelyg greitai, galbūt gavusi kažkokių priedų. Renkamės tokias lašišas, kurios yra stangrios struktūros. Tai kokias žuvis mėgsta vilniečiai? Šviežias! Menkes, silkes, tuną, jūros liežuvį, plekšnes. Tai tikrai populiariausios žuvys. Matjes silkes gaminame pagal olandiškas tradicijas. Tam, kad jas patiektumėme tokias, kokias matote vitrinoje, reikia keturių dienų. Silkės vadinasi matjes, jos gaudomos gegužės mėnesį prieš pat nerštą, todėl jos yra riebios, maždaug 23 % riebumo. Tai suteikia žuvims gerą struktūrą, stangrumą. Šios silkės yra savaime minkštos, jos šiek tiek sūdytos jūros vandeniu, neužpiltos riebiais padažais. Tokią žuvį olandai rekomenduoja valgyti kasdien, nes tai naudingųjų medžiagų šaltinis nagams, odai, plaukams ir gerai savijautai. Vienas pagrindinių reikalavimų žuviai yra tinkama temperatūra ir laikas, kad ji išliktų šviežia. Silkė Matjes dažniausiai darinėja vyrai, nes jų kūno temperatūra yra žemesnė, todėl žuvis ilgiau išlieka šviežia. Amsterdame žuvys patiekiamos be galvos, supjaustytos ir valgomos su šakute. Roterdame žuvis valgoma su uodega – paimama už uodegos, pamirkoma į svogūnus ir valgoma. „Fish makers“ asortimentas gausus – nuo pačių sūdytos sikės, lašišos iki pietums skirtų dėžučių išsinešti. (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Žuvų galima rasti kone kiekviename prekybos centre. Kodėl pirkėjas turėtų eiti ir pirkti iš jūsų? Todėl, kad mūsų žuvys yra šviežios, jos prekystalius iš uosto pasiekia per dvi dienas, žuvys neužšaldomos. Kiekvieną pirmadienį gauname šviežių žuvų, jų nelaikome daug, o tik tiek, kiek reikia pirkėjams. Likusius patiekalus vakare išsidaliname su kolektyvu ir suvalgome. Taip pat dėl to, kad esame šeimyninis butikas. Užėję visada gausite patarimų tiesiai iš mūsų pačių, nes mums svarbiausia produkcijos ir aptarnavimo struktūra bei kokybė. Be to, turime žuvų patiekalų: mišrainių, silkių, rūkytos žuvies, rinkinių pietums, sumuštinių su žuvimi. Viską ruošiame dukart per dieną, kad būtų šviežia ir skanu. Ar įsigyti žuvų galime tik parduotuvėje? Nuo sausio pabaigos atidarysime internetinį puslapį, kuriame bus galima užsisakyti žuvų rinkinius lėkštėse. Tačiau pagrindinis asortimentas bus čia. Nenorime žuvies vežioti kaip picos, nes tai greitai gendantis produktas, kuriam laikyti reikia specialių sąlygų, o tokias turime savo parduotuvėje. Ką patariate besiruošiantiems Kūčioms ir Kalėdoms? Būtinai išsirinkite kokią nors silkę. Geriausia – kelių rūšių, o matjes būtinai turi pasiekti šių metų šventinį stalą. Jei Kūčias ar Kalėdas norite paįvairinti, mes siūlome asorti lėkštes. Pavyzdžiui, „Gourmet“ lėkštėje yra ungurio, lašišos, olandiškų krevečių, laukinės lašišos salotų, troškintų suktinukų: lašišos su krapais ir paltuso filė, troškintos su daržovėmis ir apvyniotos rūkyta lašiša. Tiekiame skirtingų dydžių lėkštes, priklausomai nuo to, kiek žmonių užsisako. Gali būti skirta ir dviem, ir keturiems, ir daugiau žmonių. Žmonės užsakinėja šviežios žuvies rinkinius, kurie yra iš anksto užmarinuoti, tereikia įdėti į orkaitę ir iškepti. Parduotuvė-bistro „Fish Makers“ Barboros Radvilaitės g. 5/24, Vilnius Darbo laikas: I 11-18 val., II-V 10-18 val., VI 11-18 val., VII – nedirba „Fish Makers“ paskyra „Facebook“ socialiniame tinkle #butikas #mieste #vilniuje #boutique #žuviesparduotuvė #FishMakers #vilnius #silkė #olandiška #matjes

Pirštais valgomas maistas (angl. finger food), arba kitaip – vieno kąsnio užkandžiai, tampa vis populiaresniu švenčių ar draugų susibūrimų atributu. Švediško stalo principas ir maistas, skatinantis judėti ir laisvai bendrauti, yra bene vienas tinkamiausių būdų jaukiai Kalėdų ar Naujųjų metų vakaro atmosferai sukurti. TENDENCIJA IŠ PRAEITIES Rankomis valgomas maistas praverčia, kai neaišku, ką mėgsta ir ko nemėgsta laukiami svečiai. Vietoje didelių karštų patiekalų lėkščių svečiai patys gali pasiimti ko tik nori ir mėgaudamiesi bendrauti. Šis valgymo būdas nuo seno įprastas Pietų Azijos ir Afrikos šalyse. Pavyzdžiui, Etiopijoje maistas valgomas susukant jį į indžeros duoną. Daugumoje Azijos šalių pirštais valgomas maistas šiais laikais vadinamas gatvės maistu. O Vakarų virtuvėje toks maistas tiekiamas kaip užkandžiai prie gėrimų. RECEPTAS: Šoninės ir figų iešmeliai. ETIKETAS PIRŠTAMS Net ir valgant rankomis, svarbu nepamiršti etiketo. Maistas turi būti tinkamas valgyti pirštais. Tobuliausias pirštais valgomas maistas yra ne per didelis mandagiam valgymui ir kartu ne per mažas, kad norėtųsi paimti dar. Kadangi toks maistas dažniausiai valgomas stovint, svarbu, kad mėgavimąsi juo lydėtų smagus pokalbis su kitais. Todėl rengdami šventę savo namuose pasirūpinkite, kad kiekvienas turėtų su kuo bendrauti. Jeigu valgote ir tuo pat metu bendraujate su draugu ar pažįstamu, klauskite jo tokių klausimų, kurie nereikalautų ilgų atsakymų. Kitaip žmogus negalės valgyti. Taip pat klauskite ko nors ne tada, kai žmogus valgo, nes valgydamas jis neišgirs klausimo ir prašys pakartoti. IDĖJOS KALĖDOMS Sklandžiam vakarui paruoškite įvairiaspalvių žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorės siūlomų derinių. Jie neužgoš bendravimo, bet kartu visi išeis pasisotinę. „Pastebiu pasaulinį kukulių renesansą. Tai galėtų būti įdomiai padaryti mėsos kukuliai, falafeliai, kažkokie daržovių kukuliai. Mėsos kukulius galima įdaryti alyvuogėmis, riešutais, apvynioti šoninės riekelėmis ir iškepti orkaitėje. Labai skanūs yra įdaryti džiovinti vaisiai: slyvos, datulės, figų puselės. Įdaryti galima riešutais, sūriu ar apvynioti rūkytos šoninės riekele. Taip pat maži sluoksniuotos tešlos pyragai arba pyragėliai. Visuomet ant stalo siūlyčiau dėti daržovių lazdelių. Kas galėtų pagalvoti, bet žmonės su malonumu graužia (juokiasi)! Morkas ar kaliaropių gabaliukus. Tam tikra prasme tai grąžina juos į vaikystę ir skaidrina nuotaiką – juk neįmanoma nesišypsoti, kai aplink visi kaip kiškiai“, – sako naujojo kulinarinio žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė Elžbieta Monkevič. #fingerfood #Kalėdos #šventės #idėjosKalėdoms #užkandžiai #šventiniamstalui #vienokąsnio

Atėjus gruodžiui užplūsta mintys, kaip pasipuošti namus, kaip sukurti kuo daugiau jaukumo ir šilumos, kaip pasitikti gražiausias metų šventes. Vienas svarbiausių, į vaikystę sugrąžinančių Kalėdų akcentų – mišku kvepianti eglutė. Tačiau kaip išsirinkti tikrai gražią eglutę, kuri džiugintų visą švenčių laikotarpį? Rūpestingai prižiūrimos vazonėliuose augančios eglutės puikiai tarnauja per visas šventes ir pavasarį, atšilus orams, gali būti pasodinamos kieme ar sodyboje. (eglutes.lt nuotr.) „Visų pirma šis pasirinkimas priklauso nuo to, kada norite puošti eglutę. Visiems, kurie nori Kalėdų medelį puošti dar gruodžio pradžioje, rekomenduojame rinktis kėnius arba eglutes vazonėliuose. Kėniai nemeta spyglių, jų spygliukai yra švelnūs, taigi jie puikiai tinka ir šeimoms su mažais vaikais“, – sako Aistė Jonauskienė, visus metus žaliuojančius augalus ir Kalėdų medelius siūlančios „Eglutės.lt“ atstovė. Rūpestingai prižiūrimos vazonėliuose augančios eglutės puikiai tarnauja per visas šventes ir pavasarį, atšilus orams, gali būti pasodinamos kieme ar sodyboje. „Na, o jeigu eglutę ketinate puošti gruodžio viduryje, galite rinktis ir lietuvišką, mišku kvepiančią žaliaskarę. Įstatyta į stovą su vandeniu ji išliks žalia ir gyvybinga visą švenčių laikotarpį“, – pataria kalėdinių medelių ekspertė. Kitas svarbus klausimas renkantis Kalėdų eglutę – erdvė, kurioje ji bus statoma. Nuo to priklausys eglutės dydis. „Mažoms erdvėms gali pakakti mažytės 60 cm eglutės vazonėlyje, o didelėms erdvėms ar net norint pasipuošti kalėdinį medelį lauke prie pastatų gali prireikti ir 5 metrų eglės. Net ir mažutė eglutė, papuošta lempučių girlianda, sukurs jaukumo jūsų namuose: virtuvėje, vaikų kambaryje ar ant šventinio stalo“, – sako A. Jonauskienė. Kad ir kokią eglutę išsirinktumėte, svarbu ja tinkamai rūpintis – užtikrinti, kad ji nebūtų arti šildymo įrenginių, stengtis, kad oras būtų pakankamai drėgnas. Svarbu žinoti: po eglutės nupjovimo ji 2–3 dienas turi pabūti plantacijoje, kad „užmigtų“, o parsinešus namo būtina nupjauti apie 2–3 cm koto – tam, kad medelis galėtų lengvai absorbuoti vandenį. Na, o po švenčių svarbu pasirūpinti tinkamu medelio utilizavimu. #Kalėdos #eglutė #šventės #eglutėslt #patarimai #idėjosKalėdoms #interjeras #eglė