Paieškos rezultatai

Būtinas šeštadienio ritualas. Ilgai miegoti ir valgyti skanius pusryčius. Savaitgalio pusryčiai. Šeštadieniais ir sekmadieniais mėgstu pusryčiauti mieste, nes tuomet pasijaučia šventinė, savaitgalio nuotaika, kartu tai – ir pramoga. Tradiciškai renkuosi omletą, Benedikto kiaušinius ar grikius. Vilniuje pusryčiauju įvairiose vietose, stengiuosi atrasti, kur skaniausi pusryčiai. Kol kas labiausiai įsiminė restoranas „Stebuklai“. Naujausias gurmaniškas atradimas. Pastaruoju metu mano maisto racione padaugėjo žuvies. Ypač tuno. Mėgstu lengvai keptą tuno steiką. Naujausia pamėgta vieta Vilniuje. Išlieku ištikima toms pačioms vietoms, skaniausia vieta man – „Briusly“. Būtini patiekalai ant Kūčių stalo. Neįsivaizduoju Kūčių stalo be dvylikos patiekalų. Mano šeimoje yra laikomasi tradicijų, mes visuomet skaičiuojame, kiek yra patiekalų. Būtinai turi būti mamos keptų kūčiukų ir kisielius. Svarbiausia, kad būtų ne mažiau nei dvylika patiekalų. Neseniai įvedėme tradiciją, kad kiekvienas šeimos narys pagamintų tiek patiekalų, kad ant stalo sugultų dvylika valgių. Mūsų yra keturi, tai kiekvienas turi pagaminti po tris patiekalus. Susitariame, kas ką gamina, ir kartais sugalvojame ką nors naujo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo krevečių patiekalas, kuris iki tol mums nebuvo įprastas. Patiekalai, kuriuos gaminu Kūčioms. Visada ieškau kažkokių naujų skonių, bet kartu atitinkančių mūsų tradicijas. Pastarąjį kartą gaminau krevetes su mangais. #gabrielėmartirosianaitė #Kūčios #Kalėdos #savaitgalis #pusryčiai #sekmadienis #sekmadieniopusryčiai

Po advento laikotarpio ir Kūčių įprasta pasidžiaugti sočiais mėsos ar paukštienos patiekalais. Tam, kad šventiškumas nebūtų nuvertintas ir atsiskleistų visu gražumu, vienas iš mėsos parduotuvės „Steak Supply“ savininkų ir specialistų Liutauras Daugirdas siūlo į kalėdinį stalą tiekti tik kokybišką mėsą. Liutauras pataria, kaip ją tinkamai paruošti, kad nustebintų net brangiausios pasaulyje jautienos ragavusius svečius. Lietuvos parduotuvėse mėsos pasirinkimas pakankamai didelis. Kokią mėsą rinktis šventėms? Prime rib kepsnys yra šventiškiausia jautienos dalis. Jis pjaunamas iš antrekoto. Kepsnį sudaro kiekvienos grupės raumenys, pavyzdžiui, „kepurė“, lūpos raumuo, raumuo prie stuburo. Viename gabale skonių įvairovė – bent trys skirtingi skoniai. Garsūs šefai labai mėgsta „kepurę“, ji kietesnė, bet skonis koncentruotas, ryškesnis, o „akis“ yra sultingesnė – minkščiausias raumuo. Vadinu tai moterų ir vaikų pamėgta dalimi. Prie šonkaulių taip pat užsilieka mėsos ir daugumai tai yra skaniausia (o ir sultingiausia) mėsos dalis, nes šonkauliai mėsą apsaugo nuo išdžiūvimo ir temperatūros. Prime rib gali pamaitinti apie 5–10 žmonių, todėl jis tinka šventėms. Iškepi vieną ir ramu (juokiasi). Parduotuvės „Steak Supply“ asortimentas (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Rinkdamiesi mėsą galime klausti mėsininko patarimo, tačiau ne visur ir ne visi gali teisingai patarti. Tai, Liutaurai, į ką atkreipti dėmesį perkant mėsą? Pirmiausia reikia suprasti, kad daugumoje parduotuvių mėsa yra iš pieninių galvijų, kurie, visų pirma, skirti pienui. Per gyvenimą jie išnaudojami pakankamai stipriai. Tad svarbu, kokiu tikslu gyvulys augintas – pienui ar kaip galvijas. Net dešimties metų karvės, kurios augintos gerai, yra pripažįstamos geriausia mėsa, nes turi jautienišką, stiprų skonį. Tam, kad būtų panaikintas vyresnio gyvulio mėsos prieskonis, ji brandinama. Taigi, tai yra mitas, kurio dauguma prisibijo. Gera karvės mėsa yra geriau nei jaunos telyčios mėsa. Taip pat svarbu žiūrėti, kokia mėsos spalva – jos tamsumas reiškia amžių. Kuo jautiena šviesesnė, tuo ji jaunesnė. Dar vienas dalykas, kuris daro įtaką mėsos spalvai, yra gyvulio šėrimas. Kuo mėsa šviesesnė, tuo ji gausiau šerta grūdais. Ir atvirkščiai – jei mėsa tamsesnė, reiškia, gyvulys buvo šertas žole. Taip pat labai svarbus mėsos blizgesys. Jeigu mėsa blizga raudonu blizgesiu, vadinasi, gyvulys buvo šertas ėdalu su priedais. Kuo labiau matinė mėsos spalva, tuo daugiau duota natūralių produktų. Liutauras Daugirdas šventėms siūlo kepti Prime rib kepsnį (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Parduotuvėje jautieną ruošiate grilyje, ją surišate, kepate specialiai pritaikytoje keptuvėje. Rezultatas iš tiesų puikus, tačiau kaip pasigaminti tokią pat ar bent skoniu artimą jautieną namuose? Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Tačiau pravers žinoti keletą taisyklių ir, žinoma, reikia nepamiršti, kad tas taisykles kepant mėsą reikia taikyti: 1. Brandinta jautiena turi tris „valgomas“ temperatūras: pusiau žalio kepsnio vidinė temperatūra yra 50° C; rožinė, visiems priimtina spalva – 55° C; na, o 60° C mėsa irgi yra puiki, bet tai jau riba, nes brandinta jautiena, pasiekusi daugiau kaip 60-ies laipsnių temperatūrą, pradeda „išstumti“ vandenį, tampa kieta. 2. Galima antrekotą surišti – taip suspaudžiamas mėsos raumuo, suteikiama graži forma, o kepant aukštoje temperatūroje neprarandama forma ir raumenų masė. Tačiau namuose ir kepant žemoje temperatūroje surišti nebūtina. 3. Brandintos jautienos nereikia niekaip marinuoti, trinti česnaku ar druska prieš kepant, nes savaime ji yra turtinga skoniais. 4. Rekomenduojama mėsą kepti pašildytą. Jeigu neturite galimybės antrekoto šildyti orkaitėje, palaikykite jį naktį prieš Kalėdas kambario temperatūroje. Tačiau jei atsikėlėte anksti ryte ir turite kelias valandas, pašildykite kepsnį orkaitėje maždaug 2–3 valandas 50° C temperatūroje. Mėsos šildymas yra labai svarbi proceso dalis, nes norint tinkamai iškepti tokio didelio kepsnio vidų, jis turi būti sušilęs. Kitaip bus pernelyg didelis temperatūros šuolis, dėl kurio raumenys susitrauks ir mėsa taps sausa, kieta. 5. 100–120° C temperatūros orkaitėje kepkite visą kepsnį. Aukščiausia temperatūra, kurią mes rekomenduojame, yra 130° C, o vidutinė – 110° C. Universalios formulės nėra, reikia vadovautis intuicija. (O kaip orientuotis?) 3 kg kepsniui reikia maždaug 2,5–3 valandų. Geriausia temperatūrą matuoti virtuviniu termometru, duriant jį į antrekoto šoną, ne per raumenines skaidulas, kad neišbėgtų skysčiai. Termometras turėtų būti kiekvieno mėsos mėgėjo namuose, nes visi kepsniai yra skirtingi. Kepkite kaulu žemyn. 6. Kitas etapas – kepsnio skrudinimas. Paprastai tariant, po kepimo orkaitėje kepsnį reikia iš visų pusių apkepti keptuvėje kokybiškame alyvuogių aliejuje, kuris būtinas, nes gerai „perduoda“ temperatūrą į kepsnio vidų. Kepsnio apkepimas suteikia jautienos skonio pagrindą. Ši reakcija vadinama Mailardo reakcija, kai aukštoje temperatūroje cukrus jungiasi su baltymais ir įvyksta ta gražioji, skanioji karamelizacija. Jeigu gabalas labai didelis, gali būti, kad į keptuvę netilps. Tuomet 10–20 min. dėkite į 200–220° C laipsnių orkaitę. 7. Kelias minutes leiskite kepsniui pailsėti. Jeigu greitai supjaustysite, kepsnys neteks sulčių, jos išbėgs. 8. Kai supjaustysite kepsnį plonomis riekelėmis, tik tuomet pabarstykite skonine druska, kuri yra gryniausia, todėl perduoda jautienos skonį. Tai lyg laidininkas į mūsų skonio receptorius. Dar pabarstykite kelių rūšių maltais pipirais, kurie suteiks daugiau skonio. Tokio jautienos Prime rib kepsnio užteks 10 žmonių (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Su kokiu garnyru tiekti tokią jautieną į šventinį stalą? Geriausiai tinka saldesnės daržovės: burokėliai, mažosios bulvytės, morkos, šalotiniai svogūnai. Improvizuokite ir kepkite tose sultyse, kurios liko nuo kepsnio. Viskas, kas saldžiau, labai tinka prie jautienos. Aš iškepusį kepsnį dar aptepu medumi, nes jis atpalaiduoja apskrudusią karamelę ir paryškina skonį. Koks gėrimas tinka prie prime rib? Be abejo, raudonasis vynas. Geriau kiek sausesnis. Tačiau vyno pasirinkimas yra individualus. (O ką jūs renkatės?) Aš mėgstu gerą sviestinį šampaną, pavyzdžiui, „Deutz“, nes man jis panašiausias į mėsą – jis yra sviestinis, o riebi jautiena suteikia tą pilnatvės skonį. Mėsos parduotuvė „Steak Supply” Gedimino pr. 9, PC GO9 Vilnius I–VI 10–20 val., VII – 11–18 val. Mėsos parduotuvė „Steak Supply” Linkmenų g. 22, Vilnius I–VI 10–20 val., VII – 11–18 val.

Svogūnų sriuba, coq au vin, krembriulė. Kokia pirma mintis šauna galvon? Aišku, Paryžius. Šakšuka, baba ganoush, gaspačas? Ar tai gali būti šiandienos paryžiečių virtuvė? Mano galvoje, pilnoje stereotipų ir mitų apie prancūzus, tai tikrai ne, bet Davidas Lebovitzas savo knygoje „Mano Paryžiaus virtuvė“ („Vaga“, 2015 m.) sako, kad gali. Amerikietis D. Lebovitzas daugiau nei 13 metų praleido „Chez Panisse“ restorane, tuomet nusprendė mesti darbą ir atsidėti knygų rašymui, o dar vėliau – ir persikelti gyventi į knygų rašymui taip tinkamą romantiškąjį Paryžių. Ir štai jau daugiau nei 10 metų jis ten gyvena ir leidžia puikias knygas. „Mano Paryžiaus virtuvė“ yra antroji lietuviškai išleista autoriaus knyga. Viename interviu paklaustas, apie ką ši knyga, autorius atsakė, kad tai yra istorija apie tai, kaip jis gamina Paryžiuje, kur apsiperka, ką perka, apie draugus, pažįstamus, apie įkvėpimus ir kurioziškus nutikimus užsieniečiui gyvenant turistų šlovinamoje Prancūzijos sostinėje. Kitaip tariant, apie kasdienį gyvenimą. Į knygą galima pažiūrėti ir kaip į savotišką dienoraštį. Kažkurioj recenzijoj radau labai taikliai parašyta – tai meilės laiškas Paryžiui. Ak! Bet negalvokit, kad tai yra sentimentali ir seilėta knyga. Nieko panašaus. Priešingai – autorius yra cinikas bambeklis su puikiu humoro jausmu ir dar meistriškai mokantis pasakoti, pasišaipyti iš prancūzų ar savęs. Knyga „Mano Paryžiaus virtuvė“. (Jurgos Mižutavičiūtės nuotr.) Taigi apie receptus. Knygoje jų yra 100. Rasite užkandžių, pirmųjų ir pagrindinių patiekalų, garnyrų ir desertų. Kaip ir kiekvienoje normalioje receptų knygoje. Kokie receptai vyrauja? Aišku, prancūziški, bet rasite ir Artimųjų Rytų, Indijos receptų, kuriuos prancūzai adaptavo savo skoniui, rasite ir autoriaus interpretacijų. O kiekvienas receptas yra lydimas kokios nors istorijos. Arba greičiau atvirkščiai. Kiekviena istorija turi savo receptą. Ir šiais laikais, kuomet viską galima rasti internete, receptai turi turėti tikrai kažką tokio ypatingo, kad žmonės pirktų knygą. Pavyzdžiui, indiškos nan duonos receptų rasite visur, bet ar rasite nan duoną su „Laughing Cow“ sūriu? Grikinių miltų lietinių receptų irgi gausu internete, bet ar ten rasite kur parašyta, kad „pirmasis lietinis paprastai yra niekam tikęs (arba kaip man – pirmieji du), todėl nenusiminkite. Šis receptas surašytas taip, kad iškepsite du papildomus lietinius, kuriuos aš nurašau tiems pirmiesiems nepavykusiems“. Smulkmena? Bet naudinga. Davidas yra pagarsėjęs savo desertais. Pati esu ne kartą kepusi jo pyragus, nusivilti tikrai neteko, o vieną jų jau tiek daug kartų esu gaminusi, kad net laikau savu. Vartant šitą jo naują knygą mintis kyla viena – išbandyti norisi beveik viską. Čia tas pats, kaip atsiverti Nigelio Slaterio ar Yotamo Ottolenghi knygas. Sklaidai lapus ir galvoji – aha, noriu šito, bet pirmiau išbandysiu šitą, o gal šitą, o tuomet verti toliau, randi desertų skyrių, kurį taip pat norisi išbandyti visą. Kol kas išbandžiau tris receptus – kvapiųjų moliūgų ir duonos sriubą, grikines madlenas ir laurų lapų keksą su apelsinų glajumi, nes be keksų aš negaliu gyventi. Knygos autorius D. Lebovitzas garsėja savo desertais, o jų šioje knygoje gausu. (Jurgos Mižutavičiūtės nuotr.) Kvapiųjų moliūgų ir duonos sriuba man labai patiko. Tik man labiau išėjo kaip troškinys. Bet jei įpiltumėm daugiau sultinio, tai gautumėm sriubą. Ir nepatingėkite dieną prieš išsivirti gerą ir stiprų vištienos sultinį. Tai juk tikrai nėra sunku, o skonio ir „kūno“ sriubai sultinys suteikia labai daug. Bevalgydama dar pagalvojau, kad įdėjus vištienos išeitų irgi ne ką prastesnė sriuba-troškinys. Su laurų lapų keksu viskas yra gerai, išskyrus tai, kad ten tų laurų lapų skonio nelabai ir jaučiasi. Jei jie ir jautėsi, tai juos užgožė kvapi apelsino žievelė. Kitą kartą aš rinkčiausi autoriaus duodamą kitą kekso variantą tik su apelsinais. Ir tai, spėju, būtų geresnis variantas. Anksčiau madlenas man patikdavo kepti šeštadienio rytais, iš vakaro joms užsimaišius tešlą. Davidas joms paskyrė visus 5 knygos puslapius su gausiais patarimais ir dviem madlenų receptais. Vienas yra paprastas, kurį, beje, esu išbandžiusi gerokai anksčiau. Lengvai galite jį rasti internete įvedę į paiešką – „David Lebovitz madeleines“. Jos visada pavyksta ir yra skanios. Grikinės madlenos yra kiek kitokio skonio. Jos yra gerokai tvirtesnės nei keptos vien iš kvietinių miltų. Man tikrai patiko, bet jas kepant reikia atkreipti dėmesį, kad dėl grikinių miltų spalvos yra sunku tiksliai nustatyti, ar madlenos yra iškepusios (šita pastaba irgi yra parašyta knygoje). Tai teks visas tas 9–10 min. praleisti žiūrint į orkaitę. Grikinės madlenos pagal D. Lebovitzo receptą iš knygos „Mano Paryžiaus virtuvė“. (Jurgos Mižutavičiūtės nuotr.) Taigi, ar knyga verta jūsų dėmesio? Be abejo, taip! Kam ši knyga galėtų netikti? Galbūt visiškiems naujokams virtuvėje. Bet, kita vertus, tai galėtų įkvėpti gaminti. Juk pats autorius rašo apie gaminimą „au pif“, arba „iš nosies“, kas prancūziškai reiškia gaminti „iš jausmo“ – „receptai tėra gairės, pradžios taškai, nuo kurių virėjams reikia atsispirti. Vadovaukitės jais, tačiau raskite savo kryptį. Taigi siūlau jums perimti prancūzišką požiūrį į virtuvę ir gaminti „pagal nosį“. Tik prieš tai būtinai nusiplaukite rankas“. Jurga Mižutavičiūtė www.strelkabelka.lt #leidyklavaga #dovanos #biblioteka #sriuba #keksas #moliūgai #svogūnųsriuba #laurolapai #knyga #prancūzųvirtuvė #Paryžius #krembriulė #šokoladas #manoparyžiausvirtuvė #strelkabelka

Lietuviškas, iš vietinių sezoninių produktų ir elegantiškai saikingas. Taip atrodytų modernus Kalėdų stalas pagal „The Gallery“ restorano virtuvės šefą Aurimą Labanauską. Užkandžiui – burokėliai su ožkos sūriu, juoduoju šokoladu ir lazdyno riešutais bei vištienos kepenėlių paštetas su obuolių ir svogūnų džemu, pirmajam patiekalui – žiedinių kopūstų ir ruginės duonos sriuba su ožkos pieno sūriu bei juoduoju šokoladu. Pagrindinis patiekalas – triušiena su kriaušėmis ir porais arba antiena su obuolių ir juodųjų serbentų padažu. Saldusis kalėdinių pietų ar vakarienės baigiamasis akcentas – cinamono skonio ledai su obuolių ir šalavijų kiaušininiu kremu bei sausainių trupiniais. Tokį šiandienos gastronomines tendencijas atspindintį šventinį Kalėdų stalą vien tik iš lietuviškų produktų ruošė restorano „The Gallery“ virtuvės vadovas A. Labanauskas. A. Labanauskas šventiniam stalui siūlo pasigaminti antieną su obuolių ir juodųjų serbentų padažu. (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Atsigręžęs į vietinius ir sezoninius produktus, A. Labanauskas sako, kad šaltuoju metų laiku Lietuva nepasižymi didele produktų gausa, kuri leistų sukurti daug įvairių maisto variacijų. Vis dėlto pasitelkus kūrybiškumą ir žinias galima sukurti puikių patiekalų ir skonio derinių. „The Gallery“ virtuvės šefas tikina, kad norint suteikti patiekalui išbaigtumą, labiausiai gelbėja tekstūros. „Štai, tarkime, iš paprasčiausio burokėlio galima padaryti bent šešias (ir daugiau) skirtingų tekstūrų – burokėlį galima kepti, marinuoti, taip pat galima paruošti tirštą ir stipraus skonio padažą, išdžiovinti ir sutrinti į miltelius, išvirti karamelę, paruošti burokėlių skonio ledų ar zefyrų, pyragų ir įvairiausių kitų desertų“, – tikina A. Labanauskas ir ragina ruošiant savo Kalėdų stalą nepabijoti leistis į eksperimentus. Restorano „The Gallery“ virtuvės vadovas A. Labanauskas. (Linos Jakubauskaitės nuotr.) „Tai, ką dedame ir rekomenduojame dėti ant šiandieninio, modernaus Kalėdų stalo, manau, stipriai nesiskiria nuo to, kas būdavo valgoma prieš šimtą ar du šimtus metų. Pasikeitė tik forma ir jos grynumas – šiandienis Kalėdų stalas labiau sofistikuotas, ne toks gausus ar turtingas maisto kiekiu lėkštėse. Tačiau išlieka sezoniški produktai“, – sako A. Labanauskas, savo virtuvėje propaguojantis vietinius ingredientus pagal metų laikų kaitą. Burokėliai, pastarnokai, salierai, morkos ir kitos šakninės daržovės, pasak A. Labanausko, sudaro žiemiško stalą pagrindą. Dar įvairūs kopūstai: paprasti gūžiniai, mėlynieji, žiediniai, Briuselio, žieminės lapinės daržovės, pavyzdžiui, lapiniai kopūstai kale. Mėsiškiems patiekalams, be įprastos antienos ir kalėdinės žąsies, galima patiekti rečiau ruošiamos, bet ne mažiau šventiškos triušienos patiekalų. Prieskonius Kalėdų stalui restorano „The Gallery“ virtuvės šefas derina taip pat įprastus žiemai – cinamoną, anyžių, imbierą. Ir juodąjį kokybišką šokoladą. Jį A. Labanauskas savo virtuvėje taip pat naudoja kaip prieskonį – patiekalus gardina žiupsneliu trupinto šokolado, taip patiekalams suteikdamas ne tik papildomos tekstūros, bet ir sodraus, netikėto skonio. Modernus Kalėdų stalas, kurį paruošė A. Labanauskas, buvo pristatytas Nacionalinėje dailės galerijoje įsikūrusiame restorane „The Gallery“. Tai – kalėdinio „Borjomi“ projekto dalis. Visus besiruošiančius Kalėdoms projekto sumanytojai pakvietė pakeliauti laiku ir prisiminti, kaip atrodė kalėdinis senolių stalas, – jį pristatė etnologė Gražina Kadžytė ir drauge su virtuvės šefu Ruslanu Bolgovu pakvietė paklaidžioti po savo vaikystės prisiminimus ir mintyse atgaivinti tą Kalėdų dvasią, o taip pat – ir pasidomėti šiuolaikinėmis modernių Kalėdų tendencijomis. Užkandžiui – burokėliai su ožkos sūriu, juoduoju šokoladu ir lazdyno riešutais. (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Tris skirtingus kalėdinių vaišių stalus ir visus patiekalų receptus rasite interneto svetainėje www.kaledos.borjomi.lt. #tendencijos #Kalėdos #dailėsgalerija #stalas #tendencija #burokėliai #šventinisstalas #antiena #restoranas #aurimaslabanauskas #naujasmaistas #maistas #thegallery #šventė #ndg

Ne paslaptis, kad gruodis pralekia akimirksniu. Tiek daug planavimo, ieškojimo, „paskutinių minučių“… Vis tik, kad ir kiek daug būtų to skubėjimo, atsikvėpkite, sustokite ir mėgaukitės magišku laiku. Juk Kalėdos – tai namų jaukumas, šiluma, dėmesys artimiesiems. Kaip per šias šventes maloniai nustebinti savo artimuosius, kad dovanos juos džiugintų ir nedulkėtų lentynose? Nesiblaškykite, nepirkite vienadienių nekokybiškų niekučių, kurių ir patys nenorėtumėte gauti, ir artimieji po švenčių neturėtų kur dėti. Klasikos ir natūralumo mėgėjus nudžiugins originalus, pats tikriausias Marselio muilas. Švelniai putojantis, vos juntamo alyvuogių prieskonio, susuktas į rudą popierėlį ir perrištas kanapine virvele. Toks pat, koks buvo prieš 400 metų, kai jį pagamino „Compagnie de Provence“. 1. „Compagnie de Provence“ muilas „De Marseille“, 2. „Marseille“ muilo granulės; 3. skystas „Marseille“ muilas; 4. natūralus muilas „Marseille“; 5. skysto „De Marseille“ muilo papildymas. Jaukumą namuose pirmiausia kuria kvapas. Kiekvienuose namuose jis savitas ir atspindintis ten gyvenančius žmones bei jų pasaulį. „Culti“ – tai kvapų formatas, charakterizuojamas per dizaino grynumą, natūralių medžiagų panaudojimą ir eleganciją. „Culti Stile“ linijos namų kvapai – vieninteliai neprilygstamos kokybės, atitinkantys kvepalų mokyklų reikalavimus, sujungiantys estetinį vaizdą su kvapų harmonija. Pripildykite namus šventinių kvapų, skleidžiamų žvakių. Vanilės, cinamono, apelsinų, gvazdikėlių ir gintaro kvapų natos pasirūpins šventine nuotaika namuose. Subtilumo namams suteiks kasijų lapų ir baltojo muskuso aromatai. Visos žvakės patalpintos į gražias metalines stiklines ir supakuotos stilingose „Culti“ dovanų dėžutėse. 1. Gėlių aromato kvapų difuzorius; 2. „Culti Stile“ kvapų difuzorius; 3. „Culti“ kvapai maišeliuose; 4. gėlių aromato žvakė „Culti Stile“; 5. rytietiško aromato žvakė „12 Arambra“. Dovanos adresatas dievina gėles ne tik vasarą, bet ir žiemą? O gal tiesiog stilingus indus gėlėms merkti? Dovanokite ispanišką originalaus dizaino, rankų darbo vazą, pagamintą iš perdirbto stiklo. 100 % perdirbto stiklo gaminiai puošia namus ir atskleidžia ne tik gerą skonį, bet ir parodo rūpinimąsi aplinka. Mažas žingsnis norint kasdien prisidėti prie namų jaukumo ir aplinkosaugos. Perdirbto stiklo vaza „Simplicity“. Dovanų ieškokite „Krispo“ salonuose. #dovanos #kvapai #vonia #muilas #Kalėdos #CompagniedeProvence #interjeras #vaza #laisvalaikis #drožlės #culti #difuzorius #skystasmuilas #perdirbtasstiklas #mantaspetruškevičius

„Virtuvės mitų griovėjai“ artėjant Kalėdoms pristato naujausią savo kūrinį skaitytojams. Daugiau nei 5 mėnesius ruoštą, drąsų, iki menkiausios dalelės apgalvotą VMG kulinarinį žurnalą. „Šįkart VMG komanda kviečia kartu keliauti į Niujorką, o bilieto kaina – tik 5,99 Eur“, – juokiasi Alfas Ivanauskas. „Bet juk kalorijas skaičiuojame pavasarį“, – mirkteli A. Ivanauskas, kuris šiuo žurnalo numeriu ryžosi sugriauti visus stereotipus apie kulinarinius žurnalus ir leidosi įkvepiamas kultinio filmo „Seksas ir miestas“. „Seksas papildė silpnybių sąrašą ir tapo lygiaverte žurnalo vizualizacijos dalimi. Juk mes – drąsūs ir nebijantys laužyti bet kokių stereotipinių įvaizdžių. Mes nebijome užeiti į greitojo maisto restoraną ir dienai ten įsidarbinti, mes nebijome kalbinti astronautų ar griežčiausių Niujorko maisto kritikų, o dėl vieno geriausio patiekalo ryžtamės automobiliu nuvažiuoti 392 km, kad tik galėtume jo paragauti. Mes nebijome vyrams pasiūlyti nusirengti ir vietoje apatinių savo pasididžiavimus prisidengti… pyragu. Mes privalome būti drąsūs, kad visi kartu galėtume būti dar drąsesni“, – vyr. redaktoriaus skiltyje rašo Alfas. #myliuvmg #foodporn #virtuvesmitugriovejai #tikromaistofanui #VMG #naujienos #foodporn #žurnalas #Lietuva #AlfasIvanauskas #leidiniai #foodporn #leidyba #virtuvėsmitųgriovėjai #naujiena

Kokteilio pavadinimas pirmą kartą buvo pavartotas 1798 m., tačiau ne paslaptis, kad nuo pirmojo karto, kai šis gėrimas buvo sumaišytas, daug kas pasikeitė. Miksologija – gal ir ne raketų mokslas, tačiau reikalauja žinių ir įgūdžių, todėl kur kas geriau jos mokytis iš profesionalų. Pristatome jums rubriką „VMG miksologija“, kurioje populiariausių kokteilių ir jų maišymo paslaptimis dalinsis viena geriausių Lietuvos miksologių Justina Butvilaitė-Ruzveltė, 2012 m. pripažinta geriausia Baltijos šalių gėrimų specialiste ir užėmusi 10 vietą pasauliniame miksologų reitinge. Daugkartinė kokteilių čempionatų nugalėtoja profesionalios miksologės sertifikatus gavo metus dirbdama Dubajaus bare „Okku Dubai“, kuris patenka į geriausių pasaulio barų dešimtuką. Atsižvelgiant į pasaulines kokteilių tendencijas, Justina vaizdžiai parodys, kaip susiplakti klaisikinį „Mai Tai“ kokteilį, kaip namuose pasiruošti nepamirštamo skonio „Irish Coffee“, pamokys, kaip nustebinti svečius nebanalia mandarinų skonio „Margarita“ ar 20 kitų kokteilių. Taip pat iš Justinos lūpų galėsite sužinoti, kodėl kokteiliuose naudojamas kiaušinio baltymas ir ką jis suteikia, kaip teisingai paruošti ledą, kada ruošiant kokteilį naudoti sirupą, kada – uogienę, o kada – vaisių tyrę ir dar daug kitų naudingų patarimų. Naująją videorubriką „VMG miksologija“ rasite čia.

Vilniaus Užupis garsėja mažų parduotuvių ir šeimos krautuvėlių gausa, tačiau viena jų – kone ilgiausiai išsilaikiusi maisto krautuvė mieste. Tai „Užupio krautuvė“, kuri šiemet gavo svetingiausios Vilniaus krautuvės apdovanojimą. Plačiau apie svetingumą, krautuvės istoriją ir darbą, kuris daugiau yra namai, pasakoja parduotuvės direktorė Edita Skripkaitė. Kodėl ne kažkas kitas, o būtent jūs tapote svetingiausia krautuve? Tiesą sakant, man tai buvo labai netikėta. Žinojau, kad toks konkursas vyksta, bet tik gavus apdovanojimą, sugalvojau internete patikrinti, kaip vyksta rinkimai. Deja, balsavimas buvo jau pasibaigęs, taip ir nesužinojau, kokiais kriterijais remiantis vyksta konkursas. Iš tikrųjų labai malonu, kad gavome tokį apdovanojimą, vadinasi, tikrai kažką darome teisingai. O kodėl būtent mes? Net nežinau, man labai patinka mano darbas, tai, ką darau, darau nuoširdžiai ir labai daug dirbu (juokiasi). Kas jums yra svetingumas? Dirbame jau aštuntus metus, ir yra žmonių, kurie visus tuos metus čia vaikšto. Aš juos pažįstu, pažįstu ir jų vaikus, matau, kaip jie auga, žinau, kas jiems patinka. Su vyru juokaujame, kad matėme, kaip užaugo dabartiniai šešiamečiai, o dar po keliolikos metų jiems galėsime pasakoti, kokį vyną mėgdavo pirkti jų tėtis. Gal tai ir yra svetingumas – iš tikrųjų pažinoti savo klientą… Užupio krautuvė (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Ar svetingumą labiau parodo jūsų bendravimas su žmonėmis, ar prekės, kurias parduodate? Manau, kad tai yra šių dviejų dalykų kombinacija. Aš ir mano vyras čia kasdien būname, dirbame šešias dienas per savaitę, o septintą dirbame namuose. Kai čia nuolat būni ir bendrauji su žmonėmis, žinai, ko jiems reikia ir ko jie nori. Taip sužinome, kokių produktų atsivežti. Jais ir išreiškiame savąjį svetingumą. Nors kartais mėgstame paeksperimentuoti, atvežti kažko netikėto. Kiek laiko praėjo, kol išsikristalizavo pirkėjų poreikiai, kada supratote, ko vilniečiai nori? Tai vis dar neaišku. Poreikiai, norai nuolat kinta. Mes visą laiką eksperimentuojame, bandome kažką naujo. Kadangi parduotuvė nedidelė, tai lengva daryti. Kartais atsivežame produktą, kuris mums labai patinka, tikėdamiesi, kad jis patiks visiems. Kartais rizika pasiteisina, kartais ne. Yra buvę įvairiausių dalykų. Kita vertus, pirkėją reikia auginti. Kai atsidarėme, turėjome penkis sūrius. Mums tai atrodė labai daug (juokiasi). Šiandien turime daugiau kaip 100 rūšių, prieš šventes jų bus dar daugiau. Ir tuos sūrius perka. Pavyzdžiui, buvo sūrių, kuriuos prieš penkerius metus visaip bandydavome siūlyti, bet žmonės jų nepriimdavo ir nepirkdavo, o dabar tuos pačius sūrius mes labai sėkmingai parduodame. Pirkėjas auga ir lavėja kartu su prekių asortimentu. Jie visuomet nori kažko naujo, tai ir mes negalime likti toje pačioje vietoje. Dažniausiai tokios maisto krautuvėlės išsilaiko vos kelerius metus, tačiau jūsiškė skaičiuoja jau aštuntus. Kaip taip pavyksta? Tiesiog daug dirbame (juokiasi). Reaguojame į pokyčius. Nežinau, ar galėtų išgyventi butikas, kuriame būtų labai aukštos kainos ir vien prabangos prekės, nes žmonėms reikia ir kasdieninių prekių. Pas mus ateina užupiečiai, kaimynai, kuriems to reikia. Todėl mes bandome laviruoti, kad žmogus surastų ir tokių produktų, kuriuos vartoja kiekvieną dieną, o ne tik per šventes. Mes orientuojamės į kaimynus, kurie čia dažnai užsuka, bet turime ir tokių pirkėjų, kurie atvažiuoja iš toliau, kartą per pusę metų, ieškodami kažko išskirtinio. Jeigu pamatytumėte, kaip atrodė mūsų parduotuvė, kai atsidarėme, ir kaip atrodo dabar, tai labai nustebtumėte. Neliko prabangių, puošnių pakuočių, bet atsirado daug paprastesnių, išgrynintų dalykų. Vito ir Editos nuotrauka vos tik atidarius krautuvę (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Edita, kas, jūsų manymu, yra geriausia reklama? Rekomendacijos, sklindančios iš lūpų į lūpas. Mes reklamai nesame skyrę nė centro. Tiesa, turime internetinę svetainę, kurios išlaikymas kainuoja, ir puslapį „Facebook“ tinke. Tačiau tokių reklamų, kaip lankstinukai ar radijo reklama, nesame užsakę. Kai tik atsidarėme, buvome numatę biudžetą reklamai, bet atsitiko taip, kad prieš pat atsidarant baigėsi visi pinigai. Visi! Ir to reklaminio biudžeto neliko (juokiasi). Todėl iš pradžių tiesiog negalėjome reklamuotis, o vėliau supratome, kad to nebereikia. „Užupio krautuvė“, Užupio g. 23, Vilnius Darbo laikas: I–V 11–19 val., VI – 11–18 val. „Užupio krautuvė“ socialiniame tinkle „Facebook“ #gurmaniškosprekės #Užupiokrautuvė #maistoprekės #maistoparduotuvės #EditaSkripkaitė #prekėsišužsienio #vilnius

Sakote, kokios Kalėdos be visų mielų smulkmenų, žėručių ir švytinčių lempelių, darančių šią šventę tokią ypatingą, tačiau seniai svajojote apie kitokį švenčių laukimą? Gal kiek mažiau blizgesio, daugiau šilumos ir tikrumo… Viena žymiausių pasaulyje indų gamintojų, vokiečių kompanija „Rosenthal“ artėjančioms šventėms siūlo tradicijas išmainyti į nuosaikias spalvas ir minimalistines formas, derančias prie urbanistinio miesto veido. Apie tai, kaip susikurti miestietiškas, minimalistines ir šventiškai prabangias Kalėdas, pasakoja Ingrida Fedaravičienė, salono „Zwiling stalas ir virtuvė“ direktorė. Dizainerio Sebastiano Herknerio sukurta porceliano vaza „Collana“. („Rosenthal“ nuotr.) PRABANGIOS JUODA IR AUKSINĖ Naujoji „Rosenthal“ kalėdinė kolekcija patiks šiuolaikiniam miestiečiui, vertinančiam formų paprastumą, vaizdo grynumą ir nuosaikias spalvas. „Šventinėje kolekcijoje dominuoja juoda ir balta, bet jos papildomos šiltais rožiniai auksiniais atspalviais ir tradiciniais kalėdiniais žaliais tonais – tai 2015 metų „Rosenthal“ spalvų paletė, į namus atnešianti šventinį džiaugsmą ir jaukumą“, – pasakoja I. Fedaravičienė. Ši specialiai Kalėdoms sukurta šventinė kolekcija ypatinga – ją sudaro bene visi populiariausi „Rosenthal“ dovanoti skirti daiktai, jau spėję virsti stiliaus ikonomis. Dekoruoti madingiausia šio sezono spalva „New Gold“ – šilta rožinio atspalvio auksinė, šioms Kalėdoms pristatomos vazos „Fast“, „Opening“ ir „Flux“, taip pat garsioji vaza „Paper Bag“, imituojanti popierinį maišą. Jos dizainą, kaip ir daugelio kitų „Rosenthal“ gaminių, sukūrė garsusis suomių dizaineris Tapio Wirkkala. Kito garsaus dizainerio – Sebastiano Herknerio sukurta porceliano vaza „Collana“ pirmą kartą pristatoma dekoruota matine juoda su auksine juosta ir matiniu ar skaidriu stikliniu gaubtu. NAUJA IR SENA Tradicinė riba tarp naujų daiktų ir per ilgus metus sukaupto turto nyksta. Ne išimtis ir „Rosenthal“ kolekcijos. Visame pasaulyje savo porceliano dirbiniais garsėjanti ir puikiai atpažįstama „Rosenthal“ jau ne pirmus metus sėkmingai derina tradicijas ir naujoves. „Nebenaudojami, savo prekinę išvaizdą, o gal net ir funkciją praradę, tačiau „gerus laikus“ primenantys daiktai šalia spindinčių porceliano indų atgyja ir, susidraugavę su šių dienų stalo kolekcijomis, gyvena lyg antrą gyvenimą. Tarkime, senas skardinis dubuo, dekoruotas pušų šakomis ir Kalėdų puošmenomis, gali patraukti akį netikėtomis tekstūromis“, – sako I. Fedaravičienė. 1. Aukso spalvos žvakidė „Kostastern“; 2. Aukso spalva dekoruota vaza „Opening“ (17 cm); 3. Vaza „Fast“ (13 cm); 4. „New Gold Christmas“ kolekcijos žaisliukai eglutei; 5. Vaza „Flux“ (20 cm); 6. Kalėdinį rūbą apsivilko ir garsioji „Paper Bag“, imituojanti popierinį maišą. KLASIKOS PRIESKONIS Derindami naują ir seną, klasiką ir modernumą šiandien „Rosenthal“ kuriantys dizaineriai nepamiršo asketiškai urbanistinei kolekcijai suteikti taip gerai pažįstamo prieskonio. Tokio, kurį galėtume palyginti su modernioje virtuvėje improvizuoto obuolių pyrago kąsneliu – forma kita, o skonis nuneša į vaikystę. Supaprastinta (arba sumoderninta) klasika – taip galėtume apibūdinti šioje žiemiškoje „Rosenthal“ kolekcijoje savo vietą suradusius balto porceliano dubenėlius, įvairias stiklo ir porceliano kalėdines smulkmenas, žaisliukus, papuošalų dėžutes. Vertinantiems ne tik baltą spalvą, bet ir klasiką visada tinka dovanoti „Marijos“ servizą, kompanijos įkūrėjo Philipo Rosenthalio dovaną žmonai. Sukurtas dar 1916 m. šis servizas yra vienas pirmųjų „Rosenthal“ kompanijos servizų, populiarus visais metų laikais ir visoms šventėms. Porceliano žinovų laikomas ikona, „Marijos“ servizas derės ir minimalistiniame, ir itin prašmatniame interjere bei papuoš ne tik kalėdinį, bet ir kitai progai skirtą stalą. Dar daugiau kalėdinių puošmenų, dovanų ir idėjų rasite užsukę į „Zwiling stalas ir virtuvė“ saloną Vilniuje. #porcelianas #Kalėdos #IngridaFedaravičienė #Zwilling #idėjosKalėdoms #rosenthal #tendencijoms #keramika #stalasirvirtuvė

„Virtuvės mitų griovėjai“ pasauliniuose „World Gourmand Cookbook Awards“ apdovanojimuose atsidūrė geriausiųjų kulinarinių žurnalų leidėjų trejetuke. Jis išrinktas iš visų per 20 metų skelbtų konkurso laimėtojų sąrašo. Apdovanojimą pelnė 2014 m. rudenį VMG išleistas „Kulinarinis kosmosas“. Jis 2015 m. birželį „World Gourmand Cookbook Awards“ įvertintas kaip geriausias kulinarinis žurnalas pasaulyje. Šį apdovanojimą pelnė 2014 m. rudenį VMG išleistas „Kulinarinis kosmosas“. Jis 2015 m. birželį „World Gourmand Cookbook Awards“ įvertintas kaip geriausias kulinarinis žurnalas pasaulyje. Kiti 20-mečio trejetuke esantys leidėjai yra iš JAV – žurnalas „Lucky Peach“ ir „Gastronomica“. „Manau, kad sėkmę lemia tai, jog žurnalas kiekvieną kartą yra vis kitoks, su nauja idėja ir tema. Joms kaskart skiriame daug laiko ir energijos. Kuriame vis naujas fotosesijas, kurias įgyvendinti yra iššūkis ne tik visai komandai, bet ir man pačiam. Taip kiekvieną kartą tobulėjame ir toliau judame pirmyn“, – sako fotografas Robertas Daskevičius, kuris rūpinasi, nepriekaištingomis VMG leidinių nuotraukomis. „Visa VMG komanda svajojo nuskristi į kosmosą, todėl leidome sau fantazuoti ir sukurti kosmosą tiesiog žemėje. Be proto didžiuojamės, atsidūrę geriausių iš geriausiųjų trejetuke. Mums jau seniai nebegali būti prikišama, kad esame iš mažos šalies – juk dvejus metus iš eilės įveikėme daugiau nei 200 kulinarinių žurnalų iš viso pasaulio ir buvome pripažinti geriausiais! Simboliška, kad kiti nugalėtojų trejeto dalyviai – JAV žurnalai. Naujausias ir storiausias (net 390 puslapių!) VMG kulinarinis žurnalas, kuris pasirodys prekyboje gruodžio 18 d., yra skirtas būtent Amerikai, konkrečiai – Niujorkui. Kurdami naujausią numerį leidome sau fantazuoti dar drąsiau, nei kurdami kulinarinę kelionę po kosmosą. Ir jau ateinantį savaitgalį tuo galėsite įsitikinti visi. Bilietas į Niujorką kainuos tik 5,99 Eur. Nekantraujame keliauti su Jumis“, – naujojo žurnalo pasirodymu džiaugiasi Alfas Ivanauskas. Naujasis VMG kulinarinis žurnalas „Food Porn“ – tikra dovana gatvės maisto fanui. Mėsainiai, dešrainiai, gruzdintos bulvytės, storapadės picos, spurgos, tikri amerikietiški sausainiai, sūrio pyragai – iš viso daugiau nei 150 receptų šalia jau tradicinėmis tapusių VMG rubrikų. Niujorkui dedikuotas naujausias ir storiausias (net 390 puslapių!) VMG kulinarinis žurnalas, prekybos vietose pasirodys jau gruodžio 18 d. „Nebijome sugriauti nei vieno mito, todėl su savo skaitytojais dalijamės tiek reportažais iš „Michelin“ restorano, tiek savo įspūdžiais po vienos dienos darbo „McDonald’s“. Ir, žinoma, tradiciškai visas mūsų idėjas iliustruoja profesionalios fotosesijos, kurios šiame žurnalo numeryje ne tik originalios, bet ir laužančios visus stereotipinius kulinarinio žurnalo įvaizdžius“, – kalbėdamas apie netrukus prekybos vietose pasirodysiantį naujausią VMG leidinį sakė A. Ivanauskas. #kulinarinis #VMG #receptai #geriausias #žurnalas #foodporn #virtuvėsmitųgriovėjai #WorldGourmandCookbookAwards

Mieste gausu pramogų, tačiau ką daryti, kai norisi bent trumpam pabėgti ten, kur nesigirdi automobilių gausmo? Atsakymas yra. Ir jis vos už 35 kilometrų nuo Vilniaus – tai viešbutis „Margis“, esantis Trakų pašonėje. Jis siūlo ne tik poilsį su SPA malonumais, bet ir gardžių patiekalų, kurie sušildys ir sukurs šventinę aurą. Plačiau apie restorano meniu ir poilsį pasakoja viešbučio „Margis“ gamybos vadovė Roma Ivoškienė ir viešbučio vadybininkė Lina Jančiauskaitė. Roma, neseniai atnaujinote savo meniu. Kokių patiekalų iš jo rekomenduojate paragauti? Rekomenduoju paragauti kreminės topinambų sriubos su Parmos kumpio traškučiais ir šviežiais pipirnės daigais. Ši sriuba turi šildančios magijos, bet kartu yra lengva ir puri. Taip pat užsukę būtinai užsisakykite kiaulienos išpjovos su troškintais kopūstais ir karamelizuotais svogūnais bei juodųjų pipirų ir grietinėlės padažu. Kaip matote, ingredientai yra lietuviški, tradiciniai ir kiekvienam įprasti, bet kartu įdomiai suderinti ir paruošti. Viešbučio „Margis“ gamybos vadovė Roma Ivoškienė rekomenduoja kreminę topinambų sriubą su Parmos kumpio traškučiais ir šviežiais pipirnės daigais. (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Kokie šių patiekalų akcentai? Kadangi jau darosi šalta, o mes sušylame nuo sotaus maisto, todėl naudojame tradicinius, paprastus ingredientus, bet gaminame iš jų neįprastai. Mūsų maistas turi derėti su sveikata ir poilsiu SPA, tad ieškojome tokių ingredientų, kurie tai atitiktų. Pavyzdžiui, rauginti kopūstai turi daug antioksidantų, todėl patariama jų valgyti kuo daugiau. Taip pat rudeninės šakninės daržovės, kurių turime čia pat. Ką pati renkatės iš restorano meniu? Kai daug dirbu kompiuteriu ir rašau, valgau šokoladinį suflė. Tada man visos čakros „atsidaro“ (juokiasi). Taip pat visų, ne tik mano, mėgstamas salotas su ožkos sūriu. Apskritai, ožkos sūris man labai patinka! Eksperimentuokite dėdami jo į įvairiausius, kad ir į įprastus patiekalus – tikrai pagyvins skonį. Viešbučio „Margis“ gamybos vadovė Roma Ivoškienė (Linos Jakubauskaitės nuotr.) Ką pasiūlytumėte vegetarui? Jei valgo, tai žuvies. Paltusą arba lašišą. Taip pat siūlau degintą baklažaną su ožkos sūriu. (Kaip ruošiate degintą baklažaną?) Ant atviros ugnies deginame jį, kol sutrūkinėja ir įgauna dūmų kvapą. Tuomet jį nuvalome, pamarinuojame su česnaku ir aliejumi bei paskaniname kedrinių pinijų riešutais, ožkos sūriu. Dar verta išbandyti kuskusą, kurį žiemą gaminame su džiovintais abrikosais, spanguolėmis ir anakardžių riešutais. mėsą ruoškite dieną prieš šventes. Tik iš anksto nepilkite druskos, nes ji išsausins mėsą Ką patartumėte namuose gaminant kiaulieną Kalėdoms? Jos nereikia perkepti – tai paprasčiausias patarimas. Gaminant šeimai, o ne porcijomis, imkite sprandinę ir apibarstykite žolelėmis, aliejumi, prieskoniais be druskos ir palikite pasimarinuoti. Mes laikome parą, kad skoniai gerai įsigertų. Visada pasiruoškite mėsą dieną prieš šventes. Tik jokiu būdu iš anksto nepilkite druskos, nes ji išsausins mėsą. Vėliau kiaulieną inde uždenkite folija, dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 160 laipsnių ar net 150 laipsnių, ir tegu brandinasi maždaug pusantros valandos. Garnyrui tinka viskas, ką mėgstate, bet rekomenduoju troškintus kopūstus. Kas yra būtina ant jūsų kalėdinio stalo? Antis. Ne kalakutas, ne kitas paukštis, bet antis. Jei dar būna likę, būtinai kepu antį su savo sodo obuoliais. Galima gaminti su kriaušėmis, bet man tai kiek per saldu. Labiau tinka obuoliai. Beje, tobulas padažas prie anties yra sutarkuota apelsino žievelė, jo sultys ir šviežios spanguolės. Viską sudėkite į puodą, užvirkite ir viskas. Labai skanu. Lina, kokie jūsų pasiūlymai šventėms? Naujiesiems metams siūlome už 135 eurus pailsėti ir gerai praleisti dieną bei vakarą. Už šią sumą gausite nakvynę, vakarienę iš keturių patiekalų, vakaro programą restorane, kur skambės gyva muzika, o vidurnaktį bus fejerverkai. Be to, visada siūlome aktyvesnį poilsį su SPA procedūromis, baseinu arba ramesnį su masažais, baseinu ir pirtimi. Žiemą, jei oras palankus ir užšąla šalia esantis ežeras, paruošiame aikštelę, kurioje galima čiuožinėti, tiekiame karštą vyną. Be to, kviečiame pasivažinėti bagiais. Viešbutis „Margis“ Penkininkų kaimas, 7 km nuo Trakų tel. (8 685 05550) Viešbučio „Margis“ paskyra „Facebook“ soc. tinkle #Kalėdos #šventės #margis #kelionės #Lietuva #Trakai

„Pasakyk, kokį vandenį geri, ir pasakysiu, kas tu“, – taip būtų galima perfrazuoti visiems gerai žinomą lotynišką frazę. Išties kasdien geriamas vanduo turi didelę įtaką mūsų savijautai ir nuotaikai. Vandenį ne tik geriame, kai kamuoja troškulys, bet ir naudojame ruošdami maistą: virdami sriubas, troškinius, plikydami, kavą, arbatą. Net ir maišydami pyrago tešlą. Ar kada pagalvojote, kiek įtakos vandens skonis ir sudėtis turi viskam, ką dedame į burną? O kavos ir pyrago juk visada norime tik skanaus. Specialistai teigia, kad daugelyje Lietuvos miestų centralizuotai tiekiamas vanduo yra švarus ir jį saugu gerti. Jie taip pat siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų šalies gyventojai, skirtingai nei daugelio kitų pasaulio šalių, gali mėgautis požeminiu gręžinių vandeniu. Tačiau vandenyje iš čiaupo, nors jis ir tinkamas gerti, gali būti medžiagų, turinčių įtakos jo skoniui ir kvapui. Šios medžiagos – chloras, organiniai nešvarumai ir kt. Todėl mes, VMG, renkamės gerti „Brita“ vandens filtrais išvalytą vandenį iš čiaupo. „Brita“ vandens filtras ne tik mažina minėtų medžiagų ir sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, švino ir vario, kiekį – dėl to akimirksniu pagerėja karštų ir šaltų gėrimų išvaizda bei skonis, užplikyta kava tampa kvapnesnė, o arbata – skaidresnė. Be to, „Brita“ taip pat puikiai tinka verdant ir ruošiant maistą. Su „Brita“ karštų ir šaltų gėrimų išvaizda bei skonis, užplikyta kava tampa kvapnesnė, o arbata – skaidresnė. 4 PRIEŽASTYS, KODĖL VERTA NAUDOTI „BRITA“ 1. Gerti vietinį vandenį – EKOLOGIŠKA. Gerdami filtruotą vandenį išgeriate mažiau vandens iš plastiko butelių, vadinasi, sąmoningai saugote gamtą. Viena „Brita“ vandens filtravimo kasetė atstoja 300 neišgertų plastikinių butelių 2. DRAUGIŠKA PINIGINEI. Paskaičiuota, kad geriant „Brita“ ąsočiu filtruotą vandenį, per metus vidutiniškai išleidžiama 84,57 Eur, o geriant vandenį iš plastiko butelių – 975,47 Eur (jei vienas vandens buteliukas kainuoja 0,27 Eur, per metus išgeriant 3566 buteliukus vandens). 3. Sakoma, kad vanduo yra beskonis. Vis dėlto visi bent kartą esame susidūrę su vandeniu, kurio skonis atrodė nenatūralus, vanduo gali būti netgi neskanus. Taip yra dėl tam tikrų medžiagų per didelio kiekio vandenyje. Naudojant filtruotą vandenį arbatos, kavos ir gaiviųjų gėrimų SKONIS TAMPA GERESNIS. 4. ESTETIŠKA. Grakščios linijos ir subtili „Brita“ vandens indo forma papuoš ne tik virtuvės darbastalį, bet ir bet kurį šventinį stalą. Šiandien gerti gerą vandenį – skoninga ir madinga. Gerdami filtruotą vandenį išgeriate mažiau vandens iš plastiko butelių, vadinasi, sąmoningai saugote gamtą. #filtras #plastikas #vanduo #sveika #brita #tyras #skanu #vmgrekomenduoja