Manoma, kad iškylų ir maisto ruošimo gamtoje tradicija yra kilusi būtent Joninių naktį. Šiandien, kai mums jau įprasta Joninių išvakarėse nusipirkti mėsos ir pradėti ją ruošti rytdienai, anksčiau ilgiausią metų dieną būdavo privaloma atsigerti stebuklingo pieno ir atsikąsti varškės sūrio.
Manyta, kad Joninių naktį siautėja raganos, tad „apie Žeimelį joms išbaidyti uždegdavo kūlį ir eidavo aplink namus ir laukus. Nuo tvorų nuimdavo puodus, kad nebūtų į ką raganoms melžti. Joninių ryto rasa gali atimti aktyvių pieną, todėl karves išgindavo tik nukritus rasai“ (Montvilienė, 1995). Karvės būdavo melžiamos vidurnaktį, nes tikėta, kad tuo metu pienas tampa stebuklingu.
Ypatinga reikšmė suteikta ir kitiems pieno produktams, ypač sūriams, kurie būdavo valgomi kaip aukos už šviesią ūkio ateitį. Tai sutapdavo su tuo, kad vešli augmenija atnešdavo daugiau pieno. Kalbant apie Jonines, kaip iškylą, į kurią kiekvienas turėdavo kažką atsinešti ir gaminti, vaikinai kepdavo bulves, o merginos turėdavo atsinešti rūgpienio. Latvijoje per Jonines priimtina svečią vaišinti netgi varškės sūrio ir alaus komplektu.
RECEPTAI (spauskite ant nuotraukos ir pateksite į receptą):
VARŠKĖS SPURGOS SU SKUMBRE IR CITRINOMIS
http://vmgonline.lt/receptai/varskes-uztepele-su-morkomis/
VARŠKĖS UŽTEPĖLĖ SU MORKOMIS
MIGDOLINIS KEKSAS SU BRAŠKĖMIS IR VARŠKĖS KREMU
