Šiuolaikinė visuomenė priklausoma nuo cukraus. Vidutinis lietuvis per metus suvartoja 33,9 kg cukraus, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Vidutinis amerikietis – 46,1 kg, vokietis – 37,5 kg cukraus. Ir tai yra keliskart daugiau, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) – 9,1 kg per metus.
Skaičiai su kiekvienais metais didėja, todėl ES valstybės ėmėsi aktyvių žingsnių pažaboti cukraus vartojimą. Neatsilieka ir Lietuva, kurios Vyriausybė svarsto apmokestinti cukrų, o maisto gamintojai investicijas nukreipia į produktų sudėties gerinimą.
„Po paskelbtos Vyriausybės programos vertiname, kiek naudos duotų mokestinės priemonės, skirtos sumažinti cukraus vartojimą. Taip pat daug daroma, jog pirmiausia sveikos mitybos tendencijos persikeltų į Lietuvos ugdymo įstaigas. Šiuo metu baigiamas rengti vaikų ugdymo ir globos įstaigų maitinimo tvarkos pakeitimas, tobulinama vaikų edukacija, įdiegiant privalomą sveikatos ugdymo programą, planuojamos socialinės reklamos bei daugelis kitų priemonių“, – pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.
Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į PSO rekomendacijas ir nacionalines iniciatyvas, iki 2020 m. siūloma griežtai apriboti (sumažinti ne mažiau nei 10 proc.) cukraus kiekį maisto produkcijoje. Prioritetas turėtų būti skiriamas tiems gaminiams, kuriuose yra didžiausi pridėtinio cukraus kiekiai. Tai – gaivieji gėrimai, sausi pusryčiai, kai kurie duonos, konditerijos gaminiai, desertai ir kt.
Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė teigia, kad cukraus suvartojame gerokai daugiau, nei turėtume, nes didelius jo kiekius pasisaviname su minėtais maisto produktais.
BVRG nuotr.
„Per didelis cukraus kiekio vartojimas išbalansuoja imuninę sistemą. Tuomet mažėja bendras žmogaus organizmo atsparumas, todėl dažniau sergama – nuo peršalimo ligų iki ilgainiui išsivystančių rimtesnių sveikatos sutrikimų. Esminis dalykas, kurį turėtų suvokti vartotojai, – kad su gausiai saldintais produktais negaunami reikalingi vitaminai ir mineralinės medžiagos, gaunamos tik tuščios kalorijos“, – aiškina R. Bogušienė.
Pasak SAM atstovo dr. A. Kranausko, per ateinančius penkerius metus turi įvykti dideli pasikeitimai maisto pramonėje – gamintojai turės investuoti į produktų sudėties gerinimą.
„Džiaugiamės, kad atsiranda gamintojų, kurie, nelaukdami 2020 metų, imasi keisti produktų sudėtį ir ieškoti būdų, kaip sumažinti cukraus kiekį juose. Suprantame, kad verslui tai yra iššūkis ir papildomos investicijos, tačiau turime suvokti, kad visuomenės sveikatinimas yra bendras interesas“, – teigia SAM atstovas.
Apie cukraus kiekio mažinimą produkcijoje tarptautiniu lygiu jau paskelbė ir tokios didžiosios maisto ir gėrimų gamintojos kaip „Nestlė“, „Coca-Cola“, „Pepsi“, „Unilever“, įsipareigojusios cukraus produktuose sumažinti 10 proc. O kas vyksta Lietuvoje?
BVRG nuotr.
Viena pirmųjų savo greito paruošimo košėse cukraus kiekį 30 proc. sumažino „Malsena“. Bendrovė pastaraisiais metais daug investuoja į produktų sudėties gerinimą, mažindama cukraus bei didindama sveikatai palankių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, visų grūdo dalių ingredientų kiekį.
Džiugu, kad Lietuvoje taip pat vyksta aktyvios iniciatyvos, siekiančios atkreipti dėmesį į tai, kad cukrų vartotume saikingai. „Virtuvės mitų griovėjai“ inicijavo akciją „Mažiau cukraus, druskos, riebalų“, kuria Lietuvos maitinimo įstaigos raginamos pakoreguoti vaikams skirtus meniu. Apie sveikuolės Mildos Noreikaitės cukraus atsisakymo iššūkį, sugundžiusį šimtus entuziastų, jau irgi rašėme portale VMGonline.lt. O jei ieškote sveikų receptų be cukraus, juos rasite čia.
