„Čia tiek daug vietos vaizduotei“, – sušuktų Lucy Maud, Montgomery knygos „Anė iš Žaliastogių“ pagrindinė herojė Anė, jeigu turėtų galimybę aplankyti „Vilkinę“.
Panašiai kaip Anė – jausdami spurdesį širdyje, sušunka visi turintieji galimybę patirti atokvėpio ir šviežumo jausmą, kuris ištinka miško keliuku važiuojant „Vilkinės Gastro fields“ link. Ir tą nuojautą malonumo, kuris regą, uoslę ir klausą ištinka vos tik įsukus į „Vilkinės“ dvaro teritoriją ir sustabdžius automobilį prie nenuilstamai žydinčio gėlių rato. Šefas Rokas Jarašūnas čia ateina pasiskinti žiedų savo šedevrams puošti.
Tyla tokia, kad, regis, girdi, kaip galvą į rudenėjančią saulę kelia pomidoras dvaro šiltnamyje. Jis tuoj atsidurs sriuboje arba salotose, nes šefas ruošia „zero mile“ ir „slow food“ virtuvės koncepciją atitinkančius patiekalus: šiandien valgoma tai, ką kaip tik šiandienai sunokino daržas, sugavo žvejas ar sunešė bitės.
Šiltnamių džiunglės daro įspūdį miesto žmogui. Valerijos Stonytės nuotr.
Išjudinti vaizduotę
Tyrimai rodo, kad žmogaus budrumo, įspūdžių įsiurbimo, idėjų generavimo režimas visu pajėgumu įsijungia atsidūrus naujoje aplinkoje. Iškritus iš įprastos rutinos paaštrėja vaizduotės galios, sustiprėja bendrystės poreikis, noras dalytis idėjomis ir patirtimis, todėl „Vilkinės“ šeimininkas Domas Vyšniauskas į patyriminius rudens sezono nuotykius kviečia kolektyvus įmonių ir organizacijų, ieškančių motyvacijos didinimo, tarpusavio komunikacijos gerinimo ir kitų komandos formavimo idėjų ar tiesiog įkvepiančios erdvės idėjų dirbtuvėms.
Ir tikrai ne tik aikštingosios Anės vaizduotė „Vilkinėje“ įsišėltų. Neries pakrantė, bekraštės šienaujamos pievos, kanapių laukas, Žaliastogius primenantys svečių nameliai, tvenkinys, užtvanka, bičių aviliai, avių ūkis, badmintono ir tinklinio aikštelės, daržas su sultingomis gėrybėmis, vaismedžių sodai, dviračių takas miškeliu aplink teritoriją ir net namelis medyje – ir viską galima apeiti, išbandyti, paragauti, paliesti, pasimėgauti, patirti patiems, atsipalaiduoti ir „užsikrauti“ naujam darbo startui.
Svečiai pasitinkami su alaus duona (kairėje). Vytautės Ribokaitės nuotr.
Pakutenti pojūčius
„Siūlome platų spektrą paslaugų ir patirčių, kurios pažadins proto ir pojūčių aštrumą, komandos jausmą. Paprasčiausias pasivaikščiojimas ar pasivažinėjimas dviračiu gryname ore suaktyvina smegenų veiklą – dažnas grįžta su genialia idėja, tačiau norintiesiems kažko daugiau, siūlome orientacines varžybas miške, pasiplaukiojimą baidarėmis, lauko žaidimus, pirtis su keturias valandas trunkančiais pirčių ritualais. Pageidaujantieji dar autentiškesnių patirčių pirtį gali išsikūrenti patys – esame lankstūs, derinamės prie konkrečių poreikių. Iš pirties galima šokti į šalia tekantį ledinį šaltinėlį arba kiek šiltesnę Nerį. O gal norite ant laužo kepto maisto? Kuriame laužą!“
Rudenėjanti gamta, nokstančių gėrybių kvapas ir labai civilizuoti kaimo malonumai. Vytautės Ribokaitės nuotr.
Paglostyti gomurį
Ne veltui sakoma, kad niekas neturi tokios galios suburti žmones, kaip geras maistas. „Vilkinėje“ nėra taisyklių, vienintelė – kliento poreikiai. Jeigu komanda nori pati rūpintis maistu, mielai prašom, mes suteikiame tam patogią erdvę. Jei nori pabūti maksimaliai hedonistiškai, maitinimu pasirūpinsime“, – sako D. Vyšniauskas. „Vilkinės“ išskirtinumas – degustaciniai pusryčiai, pietūs ir vakarienės lauke, išnešus staliukus tiesiog į pievą, jaučiant švelnų vėjo kutenimą ir rudenėjančio miško kvapą. Lietingą dieną gastronominės kelionės persikelia po stogu – į dvaro restoraną, talpinantį apie septyniasdešimt žmonių. „Tai, ką valgysite šiandien, priklausys nuo šiandienos daržo derliaus ir to, kuo tuo metu turtinga gamta. Tad pietūs ir vakarienės visada turi tam tikrą netikėtumo, žaidimo elementą, kuris išlaiko valgančiuosius budrius, akimirkoje, kuri yra „čia“ ir „dabar“. Kita vertus, jei norėsis kažko konkretaus, kaip tik tai ir pagaminsime.“
Vėlyvosios daržo uogos keliauja į desertų lėkštes. Vytautės Ribokaitės nuotr.
Padirbėti, kai viskuo pasirūpinta
„Antrame restorano aukšte yra funkcionali seminarams tinkama konferencijų erdvė. Jeigu reikia ilgesnės patyrimų terapijos, galima išsinuomoti dvaro erdves kelioms dienoms ar net savaitei. Turime 36 nakvynės vietas, tiesa, nameliuose tik dvigulės lovos. Norintieji ilsėtis namuose, nepatogumų taip pat nepatirs: bendradarbiaujame su pavėžėjų kompanija. Trumpai tariant, svečiai gali užsiimti tik tuo, kuo užsiimti atvyko: ilsėtis, semtis energijos iš gamtos ir leisti šėlti savo vaizduotei bei kūrybingumui.“
Beje, Anė buvo sparčiausiai pažangą klasėje daranti mergaitė. Tad ir jūs išlaisvinkite vaizduotę „Vilkinėje“!
