Vasaros metu Palanga tampa mažuoju Vilniumi. Čia dirbti, poilsiauti ir pramogauti susirenka dalis vilniečių. Radijo laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita – ne išimtis. Šiame kurorte, nedidelėje radijo studijoje, dienos metu Simona dirba, anksti ryte sportuoja, o vakare pramogauja. Tačiau ar lengva Simonai išlaikyti tobulą figūrą, kai aplink tiek pagundų? Kaip joms atsispirti atostogų (arba komandiruotės) metu, vienos taisyklės nėra, tačiau, pasak Simonos, negalima prarasti saiko.
Simona, visą mėnesį dirbi Palangoje. Kaip atsispiri visoms šio kurorto pagundoms? Gal tai neįmanoma ir yra pats šansas atsipalaiduoti?
Čia, Palangoje, išties, užsimiršti taip lengva. Kartais atrodo, kad čia kalorijos nesiskaičiuoja (juokiasi). Na ką, galiu prisipažinti, kad bent vieną porciją ledų per dieną tikrai suvalgau. Čia tokia mūsų su Orijumi (Gasanovu, Simonos kolega radijuje – red. past.) tradicija: prieš darbą ramiai pasėdėti ir suvalgyti ledų. Tačiau čia mes, kol nedirbame, visą laiką sportuojame: važinėjame dviračiais, riedučiais, bėgiojame, maudomės. Šiaip iš esmės mėgstu sveikesnį maistą, daugiau valgau žuvies, salotų, jūros gėrybių. Sąmoningai niekada užkandinėse neužsisakinėju jokių keptų duonų ar sūrio lazdelių, bet vis tiek kartais paslystu: nugriebiu kelis gabalėlius iš užsisakiusių draugų. Ne pirmus metus jau čia dirbame, stengiuosi nepasileisti nuo vadžių.
Ar mėgsti gaminti?
Taip, mėgstu. Tik nemėgstu gaminti pati sau – labiau svečiams, savo draugų kompanijoms.
Koks yra tas TOP patiekalas, kurį dažniausiai gamini užklupus svečiams?
Turiu tokį, kurį gaminu jau šimtą metų. Jį anksčiau labai dažnai gamindavau, dabar jau rečiau, supratau, kad užklupus svečiams lengviau maisto į namus užsisakyti arba pakeliui pravažiuojant pasiimt. Žodžiu, tas mano patiekalas azijietiškas, tai ryžių makaronai su keptais grybais, daržovėmis, svogūnais, česnakais, sweet chilli padažu, sezamų aliejumi. Čia toks dalykas, kuriam gali panaudoti namuose turimus produktus, nes beveik niekas nesugadins jo. Be to, labai greitas ir visada pavyksta.
Šiek tiek nukrypkime nuo šios temos ir pakalbėkime apie tavo rytą: kaip jis atrodo? Ar yra susiformavęs įprotis valgyti pusryčius, o gal juos dažniau praleidi?
Labai mėgstu grikius ir virtus kiaušinius, todėl ryte juos dažniausiai ir valgau. Būna kartais, kad užsinoriu seno gero sumuštinio su juoda duona. Bet geriausiai jaučiuosi valgydama grikius: žinau, kad tai sveikas pasirinkimas ir kad sočiai nuo to pavalgysiu. Net Palangoje valgau grikius, nepaisant to, kad mūsų viešbutyje rytais pusryčių stalas yra nuklotas pačiomis įvairiausiomis gėrybėmis.
Geriau valgyti restorane ar namuose?
Aš tikrai labai mėgstu valgyti ir kai valgau namie, kai pati gaminu, labai greitai galiu persivalgyti. Namuose kartais tik atrodo, kad esi alkanas, tas šaldytuvo varstymas toks refleksinis pasidaro. O restorane užsisakai tą pirmą, antrą patiekalą, kad ir desertą kokį lengvesnį, bet vis tiek skaičiuoji, neskubėdamas valgai, pasimėgauji, belaukdamas patiekalų dar ir sotus pasijauti. Esi pavalgęs, bet ne iki išprotėjimo. Todėl aš už valgymą restorane.
Ar esi laikiusis kokios nors dietos? Jei taip, kaip sekėsi jos laikytis?
Esu, tikrai esu ir ne vienos. Dėl savo vedamos laidos esu daug eksperimentavusi. Bet vis tik pati geriausia mano dieta yra nevalgymas vakare, ta „Nevalgau po 18 valandos“ dieta. Na, tiesą sakant, po 18 dažniausiai dar valgau, todėl sakykime, kad nevalgau vakare. Galima tik sveiką maistą. Jokių čipsų, kebabų ar saldumynų. Aišku, neatsispiriu kartais tai kolegų užsisakytai keptai duonai ir į kokį greito maisto restoraną užeinu ar žymiųjų Palangos burbulinių ledų suvalgau, bet šiaip man jau yra išsivystęs toks stiprus kaltės jausmas, kad paprastai aš to nesveiko maisto vakare visiškai nenoriu.
Kuriam greitam maistui atsispirti tau yra sunkiausia? Kurio kartais taip užsinori, kad tas noras nugali net kaltės jausmą?
Turbūt kebabas. Arba vieno greito maisto restoranų tinklo tortilija su vištiena, apie šitą dažnai pasvajoju.
Pats nemėgstamiausias patiekalas arba produktas? Ar yra toks?
Anksčiau gal būčiau pasakiusi, kad vėdarai. Bet turbūt dėl to viso vaizdinio mintyse, kai žinai, kaip juos gamina. „Stebuklų“ restorane yra patiekiama kraujinė dešra – tie patys vėdarai, tik prašmatniau gaminami, estetiškai patiekiami ir kitaip pavadinti. Na ir tikrai skani ta kraujinė dešra. Manau, kad kartais nemėgstame tam tikrų dalykų dėl galvoje susiformavusio vaizdo. Būna, kad apetitą atima neskanus patiekimas.
Pabaigai, ko gi žmogui reikia, susijusio su mityba ar nebūtinai, kad diena būtų gera? Kuo Simona Bandita patartų vadovautis?
Aš turiu būti pavalgiusi, nebūti alkana ir ne persivalgiusi. Manau, kad kiekvienam žmogui taip. Sotus žmogus daugiau gali padaryti, jam lengviau judėti ir dirbti. Bet, aišku, svarbiausia yra gera nuotaika, nes jeigu ją kas nors stipriai sugadins, diena nuo vienos ledų porcijos tikrai nepasitaisys.
Nuotraukos – Rūtos Šeškauskaitės
