Keliaudama mintimis į vaikystę, suprantu, kad mano namuose maisto visuomet būdavo daug. Tai būdavo naminis, geras, toks šeimyninis maistas. Toks, kurį dabar vadintume „comfort food“ – jis suteikdavo naminės šilumos, jaukumo jausmą. Balandėliai, koldūnai, blynai, įvairūs troškiniai, mama puikiai gamindavo cepelinus, bet jiems aš meilės nepaveldėjau. Iki šiol prisimenu, kai būdavo kone per visą stalą iškočiota tešla ir mama greitai greitai formelėmis spausdavo koldūnus. Tos formelės dar ir šiandien man kartais padeda gaminant maistą, nepaisant jų garbaus amžiaus. Taip pat mūsų namuose per Užgavėnes būdavo gaminami koldūnai, o ne kepami blynai. Iki šiol man jie yra ne tik skanus, bet ir labai patogus, taip pat – išvaizdus maistas. Geras dar ir dėl to, kad pirmiausia tai gali būti labai kolektyvinis darbas – į koldūnų lipdymą juk įtraukiamas kiekvienas. Taip pat galime koldūnų prigaminti labai daug ir užšaldyti. Tad tai – dar viena puiki opcija užimtai šeimininkei. Keliaujam?
