Maisto tendencijų tyrinėtojai pastebėjo, kad per pandemiją kartu su meile savo namams į madą grįžo ir klevų sirupas. Tiesą pasakius, šis pagarbos vertas ir apetitą žadinantis produktas niekada nebuvo pamirštas, tačiau pastaruoju metu išgyvena tikrą renesansą.
Klevų sirupas yra žinomas jau daugiau nei 300 metų, o jo išgavimo paslaptis senieji JAV ir Kanados naujakuriai perėmė iš pirmųjų vietos.
Apie tai, kaip buvo atrasta, jog klevo kamienu teka sula, sklando net keletas legendų. Viena jų gali skambėti neįtikėtinai: esą, po medžioklės grįžęs genties vadas, metė savo kovinį kirvį į medį ir iš jo pasipylė sula. Svadoulą indėnų žmona sumanė įpilti į puodą, kuriame gamino elnieną. Mėsa įgijo salstelėjusį klevo skonį. Kita versija daug paprastesnė – indėnai tiesiog pamatė, kaip iš pažeisto medžio bėga sula ir pritaikė ją savo reikmėms.
Yra žinoma, kad nuo XVII a. pienininkai, norėdami prisidurti papildomų pajamų ar tiesiog turėti daugiau pigesnio saldiklio nei cukrus ar melasa, medžiuose ėmė gręžti mažas skylutes. Taip, žiemai baigiantis, pavasariui prasidedant, iš klevų, vadinamų „cukriniais krūmais“, pradėta rinktis sula. Sulos pilni kibirai būdavo nešami į miške įrengtus „cukraus namus“, kur ir būdavo atliekamas... didysis sirupo triukas!
Šiais laikais klevų sulos rinkimas yra kur kas lengvesnis, kibirais jos jau niekas neneša. Medžiai sujungiami plastikiniais vamzdeliais (kai kurie jų turi vakuumo sistemą ir tarsi patys išsiurbia sulą), kuri automatiškai suteka į vieną didelę talpą. Taip pat esama filtrų, kurie dar prieš sulos virimą, atskiria vandens perteklių.
Klevų sirupas, kaip alternatyva cukranendrių cukrui, yra itin populiarus. Juo gardinami blyneliai, ledai, naminės granolos ir pan. Bet būkite budrūs ir nepatekite į pinkles pirkdami klevų sirupo skonio sirupą, kuris iš tikrųjų yra gaminamas iš kukurūzų sirupo.
Tikro kanadietiško sirupo litras gali kainuoti ir 17 eurų.
Skanaus!
