1

Braškių lysvė.

Vasaros, mokyklinių atostogų, kaimo pas senelius, vaikiškos pagundos kvapas ir kantrybės išbandymo sinonimas. Kai saulė įšildo, pasklinda saldi šiek tiek karamele kvepianti šiluma. Įlindus giliau – drėgnas žemės kvapas, gaivios žalumos vėsa. Kai įsirpsta, tas pojūčių gėris tampa šalta sriuba su pienu ir cukrumi arba saldžia klampia pagunda, tepama ant batono riekelės. 

 

2

Bananai

Šiandien, kai nesuvalgome ir jie tampa tęžūs, o saldus šiltas skonis – pernelyg saldus, kepame jų duoną, gaminame ledus arba greitus kefyro kokteilius. Šiandien tai –  vienas perkamiausių maisto produktų Lietuvoje, o tada, kai buvau vaikas, jie buvo deliketasas, retenybė, svajonė, kurią - iš kažkur gautą – reikėdavo savaitę nokinti spintos tamsoje, rūpestingai susuktą į perskaitytą laikraštį. Nuostabu, kaip jie tada mums kvepėjo… 

 

3

Putojančio vyno kvapas

Švari standžiai iškrakmolyta staltiesė, šviežias maistas sunkiose krištolo vazose, kažkokia skaidri nuotaika ir virš viso to sklandantis efemeriškas lengvas ir skanus – lyg citrusinis, lyg obuolinis – aitrumas, kurio nelieka vos tik jis pasiekia nosį. Lengva, saldu, gyva. Taip kvepia šventė. 

 

4

Kramtoma guma. Bubble gum. 

Ilgai grojantis, nes labai deficitinis malonumas. Mėgaudavomės juo bent savaitę tikėdami, kad skonį gaivina paprastas triukas – kiekvieną vakarą paslapčiomis “užkasdavome” braškėmis, bananais, vanile jau vos kvepiantį malonumo gabalėlį cukrinėje, o ryte išsikasdavome ir toliau “grodavome”. O jeigu tas gabalėlis būdavo rožinis arba mėlynas, atrodydavo, kad kramtai pačią laimę… 

 

5

Tutti frutti

Absoliučiai geros nuotaikos dalykas, delikatesiniai vaikystės miniukai, kuriuos taupydavome, todėl dažniau čiulpdavome nei kramtydavome. Ryšku, saldus, šiek tiek dirbtina, o sušildyti nemaloniai maloniai prilimpa prie gomurio ir dantenų… Mes, vaikai, tada manėme, kad taip kvepia svajonių Amerika…

 

6

Juodieji serbentai, avietės, mėlynės

Saulėtas vasaros rytas ir baltas emaliuotas dubenėlis virtuvėje ant stalo, pilnas vienu metu ir aitriai, ir švelniai, ir tarp pirštų stipriai patrintos žolės šviežumu, ir saldžia švelnia šiluma kvepiančios tyrės. 

Kokteilis, skirtas pusryčių blynams arba manų košei.

​

7

Babos kompotas

Žinot tą jausmą, kai užtenka vieno šaukšto ar vieno gurkšnio, kad pasijustum saugiai? Kai babos virtuvė tampa jaukiausia vieta žemėje, o visas pasaulis su savo nesąmonėmis, nuotykiais ir lūkesčiais staiga kažkur atsitraukia? Kai kurie mano draugai nekęsdavo to išmirkusių džiovintų obuoliukų, razinų, gvazdikėlių ir citrinos skonio viename puodelyje, bet man tai yra jaukumo ir rūpesčio sinonimas. 

 

8

Rabarbarų ir mėlynių sviestinis pyragas

Praveri duris – namai aitriai, bet kartu švelniai kvepia firminiu mamos pyragu. Jis yra tarsi istorija apie keistą draugystę –  augalo dideliais lapais ir rūgščiais kotais, kuriuos merkdavome į cukrų – tai buvo visų kiemo vaikų delikatesas; ir gaiviai saldaus miško uogų, kurios labai sveika akims… Įeini į virtuvę ir mama tau tiesia pirmą  gabalėlį trapaus, bet tuo pat metu sultingo stebuklo, kuris ištirpsta vos patekęs ant liežuvio. Kiekvienas kąsnis – tarsi vaikystės vasara, kur rūgštus džiaugsmas virsta saldžia ramybe.

​

9

Diušė limonadas

O, čia tikras medus širšėms ir vaikams! Toks labai dirbtinai vaisinis (ryškiausiai prisimenu kriaušės skonį), turintis užkancentuotą kramtomos gumos ir vos vos prasimušantį rožių žiedlapių atgarsį tame visame lengvai užgazuotame tokiame švelniame saldume, kad jo būdavo tiesiog neįmanoma atsiragauti. Labai nostalgiškas net dabar. 

 

10

Močiutės muilas

Kai kurie nevalgomi dalykai kvepia taip, kad juos norisi valgyti arba gerti, ypač, kai esi mažas vaikas. Pavyzdžiui, Rožių vanduo, šampūnas Kre Kre. Šitas dalykas irgi buvo vienas tų, kurie kvepėjo taip, kad vos susilaikydavau jo neatsikandęs. Bet tai buvo močiutės dovana, o mano močiutės laikais tokios dovanos buvo labai vertinamos, todėl ne tik neragaujamos, bet ir naudojamos tik ypatingomis progomis. 

Tas  nevalgomas valgomas dalykas kvepėjo rožėmis, mimozomis ir jazminais – tokia stipria retro elegancija, pudrinės švara, kad prisiminus dar ir dabar man svaigsta galva. 

 

11

Gaivūs ledinukai

Palikdamos vaikus vasaroti, mamos prašo savo mamų, kad anūkų jais nelepintų, bet mamų mamos, mūsų močiutės, jų visada turi ir visada slepia tokiose slaptose vietose, kurias anūkai žino kaip savo penkis pirštus. O gal močiutės žino, kad slaptas žygis dėl mažo vaikystės skanėsto, kurį pagyvenę žmonės tada vadino barbarisu, kaip tik ir suteikia jam tą ypatingą nepamirštamą skonį. 

 

12

Melionas

Švelniai saldi labai sultinga šviesiai geltona gaiva, kuria mėgaudavomės taip retai, kad net nebūdavome tikri, patinka ar nelabai. Tėvai vadino “dyne” ir ta dynė, kai kažkas iš kažkur jos gaudavo ir atveždavo lauktuvių, sukeldavo keistus jausmus – lyg tai būtų koks visai mielas ir lyg ir jaukus, bet visgi labai tolimas ir svetimas giminaitis. Man dar primena iš Turkijos vežtą “Turbo” kramtomąją gumą ir kaip tik šitas jos skonis buvo pats blankiausias. 

 

13

Dantų pasta

Gaivus šalčio jausmas burnoj. Mama liepdavo, šiukštu, nenuryti, bet istorijos apie kosmonautų maistą tūtelėse šitai skaniai kvepiančiai šaltai masei suteikdavo labai romantinį įvaizdį: slapta įsėlindavau į vonios kambarį, atsukdavau dangtuką ir lyžteldavau… Nepatikdavo sustingęs kietas kamštis, jeigu pamiršdavau užsukti dangtelį atgal… 

 

14

Senelio užpiltinė

Kai buvau vaikas, panašiai – stipriai vyšnių kauliukais – kvepėdavo močiutės virta uogienė arba vyšnių kompotas, bet dabar šitas eliksyras man kvepia mano seneliu, kuris jį gamindavo. Prikišus nosį arčiau ir įkvėpus, “nudegindavo”. Žinojau, kad tai suaugusiųjų reikalai, bet tas nosyje pasilikęs vyšnių ir džiovintų obuoliukų kvapas trauke traukė juo pakvėpuoti…

 

15

Raudonas vynas

Dar vienas žaidimas, kai “tu gali tik pauostyti”. Man jis visada dvelkė seno ir drėgno rūsio rūgštimi, parūgusiomis vynuogėmis, tomis, kurios jau pradeda pelėsiuotis… Asociacija su krauju irgi buvo nemaloni, ypač, kai mama imdavo nerimauti, kad netyčia sulietos staltiesės turbūt nepavyks išskalbti…  

 

16

Panettone

Kai buvau vaikas tai buvo tokia egzotika, dėdės Kalėdoms parvežta aukšta lauktuvė labai gražioje dėžutėje, kvepianti tuo, ko dar nebuvau patyręs: tolimomis kelionėmis, apelsinais, kuriuos ten galima raškyti nuo medžio ir lašeliu sodraus aromato suaugusiųjų nuodėmės, bet šįkart legaliai atpjautos ir vaikams. Aš dar patepdavau sviestu. Žinau, sviestas sviestuotas, bet kaip skanu! 

 

17

Šokoladinis kavos tortas su karameliniu kremu 

Tai yra šventė savaime, kurią visada atsiveždavo teta, kuri nevalgydavo jokių saldumynų, bet labai mėgo mėgautis žiūrėdama, kaip juos valgo kiti. Šitas jos šedevras buvo tarsi saldi klampi ir gundanti simfonija, tiek  pilna skonių skonių ir tokia “sunki” aromatais, kad man, vaikui, užtekdavo vieno kąsnio. 

Gilus šokoladas, karti kava ir sviestinės karamelės beprotiškas saldumas, kurio intensyvumo užtekdavo iki kitos šventės. 

Tas atvejis, kai ir malonumo būna per daug. 

 

18

Migdolų esencija

Keistas kvapas, kokiu kvepia močiutės arba jų spintos, pilnos švarutėlių ir baltutėlių kryželiu siuvinėtų pagalvių užvalkalų ir lininių paklodžių. Tuo kvapu mudu su baba kvėpindavome jos pyragus. Karstelėjęs, bet saldus. Toks vyšnių kauliukų efektas, kai negali suprasti, patinka tau ar nepatinka, bet jauku ir sava. 

 

19

Koka kola

Esu tikras, kad šiandien tai yra labiausiai atpažįstamas skonis ir kvapas. O mano vaikystės laikais tai buvo kvapas, kurio beveik niekas nebuvo pažinęs, bet kiekvienas apie jį svajojo. Ir kai tėtis susuktas į megztinius ir paslėptas kelionių lagamine iš kažkur mums parvežė tas kelias svajones, man atrodė, kad aš ragauju žvaigždes. Aiškus, intensyvus, nelipnus, gaivinantis metalinis rūgštumas. 

Jaučiausi lyg gavęs krikštą. 

​

20

Eliksyras

Sukūriau kvapą, kuriame – visos mano vaikystės kvapų aukščiausios ir  jautriausios natos, tarsi prisiminimų ir patirčių koncentratas viename buteliukyje. Norėčiau, kad taip kvepėtų mano namai, į kuriuos, jeigu tik galėčiau, pasikviesčiau savo močiutę ir mudu prisimintume viską, iš ko kadaise kartu juokėmės. Tokia maža  švelniais fejerverkais sproginėjanti laimė….