top of page

Skaniausi naminiai koldūnai pagal virtuvės šefę Joaną (Receptas)

Virtuvės šefė Joana Adomaitienė sako, kad koldūnai yra prabangus patiekalas, bendravimo maistas, džiaugsmas svečiui, jeigu tik... nesugadiname jų netinkamai ruošdami, tiekdami ir valgydami.


koldūnai, Joana Adomaitienė, receptas
Shutterstock.com nuotr.

Joana (IG profilis yra čia) jau 35-erius metus sukasi profesionaliose virtuvėse, yra „užauginusi“ ne vieną restoraną, paskutinis projektas – Kaune, Karo muziejaus sodelyje gyvavęs restoranas „1934“. Vėliau dirbo Nidoje, Vilniuje Prezidentės Dalios Grybauskaitės virtuvėje... „Mano mama ir močiutė – iš šefų dinastijos, bet aš visada sakiau, kad prie puodų tai jau nestovėsiu, mokiausi režisūros. Gaminti pamėgau tik ištekėjusi, pomėgis tapo mano profesija“. Joana sako, kad kaip virtuvės šefė ji turi įvairiausių čiūdų, kurie kitus stebina, o jai yra savaime suprantami. Pavyzdžiui, faršą koldūnams ji maišo būtinai pagal laikrodžio rodyklę. Kodėl? Skaitykite toliau.


Koldūnai pagal Joaną

kaip gaminti koldūnus_naminių koldūnų receptas
Asmeninio archyvo nuotr.
  1. Ruošiame koldūnų tešlą. Jai reikia maždaug 0,5 kg aukščiausios rūšies miltų, druskos ir šalto vandens.

  2. Miltus suberkite į puodą, į miltus berkite druską, pilkite šalto vandens, šlakelį aliejaus (lengviau kočiosis) ir maišykite, kol miltai ir vanduo ims sklandžiai jungtis. Tešla neturi būti nei per kieta, nei per minkšta. Kai miltai ir vanduo susijungia į vientisą tešlos gabalėlį, tešlą dedame ant miltais pabarstyto paviršiaus ir minkome, kol nebelimpa prie pirštų.

  3. Kai išsiminkysite tešlą, padėkite ją po apverstu puodu ir palikite ramybėje bent valandą, kad pailsėtų. Ilsėdamasi ji kiek pasipūs. Po valandos vėl ją perminkykite ir vėl leiskite pailsėti po puodu.

  4. Kol tešla ilsisi, pasiruoškite įdarą. Įdarui reikia du kartus permaltos riebios kiaulienos, maždaug 450 g. Dukart permalta, kad būtų vientisesnė, nes Joanai patinka, kai koldūno viduje – ne „nerišlus“ mėsos grumstas, o vientisa, sultinga įdaro masė, kurios struktūra panaši į kepeninės.

  5. Į mėsą suberkite itin smulkiai (preciziškai smulkiai!) supjaustytą didelį svogūną. Jo turi būti daug, nes kaip tik jis suteikia mėsai dar daugiau sulčių. Tačiau svarbu, kad supjaustytas būtų tikrai žiauriai smulkiai – tai lems, kad jau išvirusiame įdare jo tarsi nebeliks: „ištirpęs“ jis taps skaniomis mėsos sultimis. Svogūnus atidėkite į šalį.

  6. Į mėsą įberkite druskos (pagal skonį, bet maždaug pusę arbatinio šaukštelio), pusę kavos šaukštelio stambiai maltų pipirų, žiupsnį cukraus ir arbatinį šaukštelį mairūno. Tada dar įpilkite šlakelį vandens ir rankomis sukite mėsą į dešinę pusę (!), kol visi ingredientai pradės jungtis, sušoks į gumbą, taps sunku sukti. Tada įpilkite dar šiek tiek vandens ir vėl sukite pagal laikrodžio rodyklę, kol įdaras taps tarsi drėgna „gyva" masė. Tiesa, į tešlą dar įdėkite gabalėlį sviesto, nes svogūnai, sviestas, vanduo, mėsos riebalai „suorganizuoja“ įdaro sultis. Ir jokių kiaušinių!

  7. Dabar suberkite svogūnus. Įdaras paruoštas.

  8. Tada vėl imkite tešlą ir kočiokite ją vis pasibarstydami ant stalo miltų. Išsikočiojate vieną kartą, susilankstote tešlą, vėl pabarstote miltų ir kočiojate antrą kartą. Taip kartojame ne vieną kartą: barstome, vartome, kočiojame. Kam to reikia? Kad tešla įgautų elastingumo, prisigaudytų oro, taptų plona, elastinga, tampri – panaši į picos tešlą.

  9. Lipdome koldūnus. Paprasčiausia stikline išspauskite tešlos skrituliukus ir šaukšteliu ant kiekvieno dėkite įdaro. Tada skrituliuką perlenkite per pusę, pirštais apspauskite kraštelius ir perlenkite suformuodami klasikinio, sibirietiško, koldūno formą.

  10. Koldūnus sudėkite į verdantį vandenį, vieną kartą šaukštu pasukite, kad neliptų prie puodo dugno ir uždenkite. Kai tik koldūnai pakils į paviršių, nuo tos akimirkos virkite maksimum keturias minutes. Šiukštu negalima pervirti ar išvirtus laikyti vandenyje!

  11. Išgriebtus gardinkite sviestu, kapotomis petražolėmis, žiupsniu šviežiai malto pipiro. Valgykite tik šaukštu, kad vėjais nepaleistumėte visų įdaro sulčių. Ir jokios grietinės! Grietinė suprimityvina skonį, prastina jį, "nužudo".

Skanaus!

 

Kodėl mėsos faršą reikia sukti į dešinę pusę?

Tai fizika, mano atrastas triukas. Jeigu sukate mėsos faršą teisingai, baltymai jungiasi teisingai ir masė pavyksta vientisa. Nereikia nei manų, nei želatinos. Tik teisingai išsukti!



Naujausi įrašai

bottom of page