Daugelis mūsų be arbatos puodelio turbūt neįsivaizduojame savo dienos. Ji ir sušildo, ir nuramina mintis, ir apskritai daugeliui turbūt reiškia atokvėpio valandėlę, laiką sau ar artimam žmogui.
Arbata neturi sezono, tačiau vėsiuoju metų laiku ji tampa itin aktuali. Kviečiame atrasti ir kitokias arbatas.
Įprastai lietuviai arbatą skanina cukrumi, medumi ar citrina, retas kuris ją gardina šlakeliu pieno. Visgi idėjų, kaip pagardinti mėgstamą gėrimą, yra kur kas daugiau.
Įmantresnių arbatos receptų galime pasiskolinti iš tų kraštų, kur arbata auginama ir gaminama. Pavyzdžiui, Artimųjų ir Tolimųjų Rytų, Indonezijos. Svetur ruošiant arbatą dažnai negailima nei pieno, nei skirtingų prieskonių, o kartais į arbatos puodelį net beriami ryžiai!
Indiška „masala čai“ – arbata su prieskoniais
Tradicinė indiška arbata, dar vadinama „masala čai“, – ypač stipri ir saldi juodoji arbata, pagardinta prieskoniais ir šlakeliu pieno. Tokio gėrimo paskanauti galima kone kiekvienoje Indijos miestų gatvėje, traukiniuose, pakelės užkandinėse ar užsukus į svečius pas vietos gyventojus. Be to, dabar tai – tradicinis gėrimas ne tik Indijoje, bet ir daugelyje arbatinių ir kavinių Vakarų šalyse.
Kaip ją pasigaminti? „Masala čai“ prieskonių mišinį apie 10 min. uždengę pavirinkite 500 ml vandens. Nuėmę prikaistuvį nuo ugnies, suberkite juodosios arbatos arbatžoles ir palikite 4–5 minutėms. Tada arbatą nukoškite į arbatinuką, įdėkite valgomąjį šaukštą medaus, įpilkite 250 ml pašildyto pieno ir išmaišykite.
„Matcha latte“ – žaliosios arbatos šedevras Klasikinei Rytų kultūrai Japonijoje jungiantis su vakarietiškąja, išradinga japoniška virtuvė maišosi su pasaulietiška, o to rezultatas – genialūs receptai. Japonai eksperimentuoja ir su savo žaliąja ceremonine arbata „matcha“, auginta pavėsyje ir sutrinta į miltelius. Jos deda į desertus ir marinatus, o populiariausias virtuvių derinys – švelni, bet energizuojanti „matcha latte“.
Kaip ją pasigaminti? Arbatinį šaukštelį „matcha“ arbatos nedideliame indelyje užpilkite 70 ml 80 laipsnių temperatūros vandens ir išplakite. Pašildykite pieną ir plakite jį, kol suputos. Arbatą ir pieno putas supilkite į aukštą stiklinę ar puodelį ir švelniai pamaišykite neišardydami putų.
Mongoliška arbata su ryžiais
Mongolijos stepėse arbata neauga. Tačiau stepių klajoklius arbata nuo seniausių laikų pasiekdavo iš Kinijos. Iš šios energizuojančios žolelės buvo gaminamas daug kalorijų ir baltymų turintis, jėgas atšiauriomis sąlygomis palaikantis gėrimas. Tirštas, su ryžiais ar sorų kruopomis, galintis pakeisti net rytinę košę.
Tokį gėrimą galima gaminti tiek vien su juodąja arbata, tiek įmaišius šiek tiek „pu-erh“ arbatžolių. Antru atveju, gėrimas bus kvapnesnis ir autentiškesnis. Kad gėrimas primintų stepėje kūrenamą laužą, galima įdėti ir rūkytos, dūmu kvepiančios juodosios „Lapsang Souchong“ arbatos. Kaip ją pasigaminti? Juodosios kiniškos ir „pu-ehr“ arbatų arbatžolių mišinius užpilkite puse litro vandens ir pavirkite 6–8 minutes. Tada užpilkite litru pieno ir kaitinkite ant silpnos ugnies, kol užvirs. Tuo tarpu keptuvėje ištirpinkite 30 g sviesto ir pakepinkite jame 40 g miltų. Galite įdėti ir sorų kruopų. Mišinį supilkite į arbatą su pienu, įdėkite šaukštelį druskos, dar kartą užvirkite. Galiausiai, viską supilstykite į mažus dubenėlius ir įdėkite po šaukštą (ar daugiau) virtų ryžių.
Gardžių atradimų.
