Tikriausiai užtenka vien išgirsti ar perskaityti šį pavadinimą ir iškart galite įsivaizduoti jos kvapą bei skonį. Ar patikėtumėte, jei pasakytume, kad šis, visame pasaulyje pažįstamas ir mėgstamas prieskonis ilgainiui gali tapti prabanga? Jau dabar vanilės kaina šoktelėjo į tokias aukštumas, kad pagal svorį yra verta daugiau nei sidabras!
Viena iš priežasčių, kodėl vanilė tapo tokia brangi, yra sudėtingas jos auginimo procesas. Vanilė priskiriama orchidėjinių šeimos vijokliniams augalams, o jos žiedai prasiskleidžia tik vieną dieną metuose. Norint sulaukti, kad augalas subrandintų pupeles, žiedai turi būti apdulkinti kaip tik tą konkrečią žydėjimo dieną. Daugumoje vietų, kur vanilė auginama, ji nėra vietinis augalas, todėl nėra nei vabzdžių, nei paukščių, kurie galėtų jos žiedus apdulkinti.
Tokiu atveju žiedai apdulkinami rankomis. Šis būdas taikomas Madagaskare, kur pagaminama daugiau nei 80 procentų vanilės pasiūlos, tačiau svarbu paminėti, kad ankštims prireikia kelių mėnesių, kad atsigautų po derliaus nuėmimo. Su kita problema susiduriama Meksikoje, kurioje vanilė yra vietinis augalas. Čia dėl vykstančių miškų naikinimų ženkliai sumažėjo šiam augalui tinkamų plotų.
Be to, kad auginimo procesas yra pakankamai ilgas ir reikalaujantis intensyvaus darbo, rekordiškai aukštai vanilės kainai įtakos turi ir pokyčiai vanilės rinkoje. 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje rinką užvaldė pigesnė ir dirbtinė vanilės alternatyva. Anuomet vanilės augintojai sumažino produkcijos mastus, nes pakankamai iš to neuždirbo.
2011-aisiais tikrosios vanilės paklausa vėl išaugo. Didelės kompanijos prisijungė prie natūralumą akcentuojančios mados, pažadėdami atsisakyti pakaitinių, nenatūralios vanilės skonių savo produktuose. Vanilės augintojai po truputį ėmė grįžti į rinką, tačiau kai kurie to padaryti nebenori dar ir šiandien.
Kodėl? Be jau anksčiau aprašytų sudėtingų auginimo ypatybių, vanilės auginimas yra nepastovus ir stresą keliantis verslas dėl dar vienos priežasties – vanilės pupelės dažnai tampa vagių taikiniu. Tokios pavogtos pupelės atsiduria tiekimo grandinėje ir yra sumaišomos su legaliai įsigytomis, taip pirkėjai praktiškai nebegali atskirti, kur yra kurios. Siekiant užkirsti kelią vagystėms, pupelių augintojai nurenka jas dar nespėjus prinokti, o nesunokusios pupelės reiškia prastesnės kokybės vanilę.
Vanilės pupelių augintojams riziką kelia ir ekstremalūs gamtos reiškiniai. Madagaskare dažni ciklonai, o klimato pokyčiai didina audrų dažnį bei intensyvumą. Jeigu ciklonas sunaikins vanilės augalus ateinančiais metais, teks laukti mažiausiai iki 2022, kol nauji augalai pradės brandinti pupeles. Jei pupelių augintojai nenorės taip rizikuoti, vanilės pasiūla gali mažėti ir toliau. Tokiu atveju, kadaise laikyta kasdieniu produktu, galų gale vanilė gali tapti prabangos preke.
Parengta pagal Businessinsider.com.