ALFAS LIVE laidoje (Ją galite pažiūrėti ČIA) buvo paliesta rimta tema. Laidos vedėjas Alfas Ivanauskas ir gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė kalbėjosi apie maistą ir jo galimą įtaką ligai, kurios bijome visi – vėžį. Nors, pasak gydytojos, nėra tokios dietos, kuri sukelia storosios žarnos vėžį ir nėra tokios dietos, kuri gali šią ligą išgydyti, tačiau rizikos veiksniai vienaip ar kitaip yra susiję su mityba – tai antsvoris, cukrinis diabetas, perteklinis raudonos mėsos suvartojimas.
Visgi pasak gydytojos, svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, ko nevalgome. Gana netikėta mintis, tiesa?
Skaitykite pokalbį su gydytoja.
Kaip maistas susijęs su storosios žarnos vėžiu?
Nutukimas, antsvoris, cukrinis diabetas yra gana dažnai minimas kaip rizikos susirgti storosios žarnos vėžiu priežastis. Manoma, kad ir mėsos valgymas yra vienas iš rizikos veiksnių, tačiau pavienių priežasčių tikrai negalima absoliutinti: ne tik maistas ir gyvenimo būdas yra atsakingi dėl lėtinės ligos. Daugeliu atveju neaišku, kodėl išsivysto vėžinis susirgimas. Riziką didina vyresnis amžius, paveldimumas, tam tikri sindromai, uždegiminės žarnų ligos, nepakankamas fizinis aktyvumas, ir žalingi įpročiai ir, žinoma, netinkama dieta. Per gausus raudonos, pavyzdžiui, rūkytos jautienos, kiaulienos, veršienos vartojimas, kaip minėjau, taip pat siejamas su storosios žarnos vėžiu. Ypač rizika išauga vartojant perdirbtą raudoną mėsą – vytintą, sūdytą, konservuotą, rūkytą ir pan. Tai didesnis kancerogenas.
Pasaulio sveikatos organizacija po tyrimo išplatino pranešimą, kad 50 g perdirbtos mėsos per dieną storosios žarnos vėžio riziką padidina 18 proc. Yra tyrimų, kurių išvadose teigiama, kad bet koks kiekis tokios mėsos didina riziką. Kol kas negalime tiksliai įvardinti, kiek tos mėsos galima per dieną suvalgyti. Yra rekomendacijų arba visiškai atsisakyti, arba vartoti ją itin retai, pavyzdžiui, vieną du kartus per mėnesį.
Kodėl būtent raudona mėsa? Kaip ji veikia organizmą?
Poveikio mechanizmai kol kas nėra labai aiškūs, yra tik hipotezės ir prielaidos apie tai, kokie mėsos sudėties elementai galėtų sąlygoti ligą. Manoma, kad lėtinį storosios žarnos uždegimą sukelia perteklinis hemo geležies suvartojimas. Raudona mėsa turtinga hemo geležimi, bet jos organizmui reikia tiek, kiek reikia – ne daugiau. Taip pat manoma, kad termiškai apdorojant mėsą susidaro specifiniai junginiai, kurie skatina vystytis uždegimą, o šie didina vėžio riziką. Diskutuojama ir apie tai, kad druska, kurios gausu perdirbtoje mėsoje, taip pat galėtų skatinti uždegiminius procesus. Visi šitie komponentai galbūt sąlygoja minėtų ligų vystymąsi.
Kita vertus, yra nuomonių, kad galbūt mėsos ir ypač perdirbtos vartojimas yra atvirkščiai susijęs su onkologinių ligų rizika. Tai reiškia, kad ne šių produktų valgymas didina riziką sirgti onkologinėmis ligomis, o tai, kad valgydamas daug šių produktų, žmogus kitų produktų nesuvalgo arba suvalgo jš per mažai. Kalbama ne tik apie mėsą, bet ir apie greitą, riebų maistą. Žmogus, kuris suvartoja daug tokio tipo produktų, tikėtina, suvartoja mažiau viso grūdo produktų, kruopų, sėklų, daržovių, t. y. tokio maisto, kuris daro teigiamą įtaką organizmui, yra lėtinių ligų profilaktika. Todėl reikėtų pagalvoti, ar svarbu tik tai, ką mes valgome, ar ir tai, ko nevalgome.
Visas pokalbis – ALFAS LIVE laidoje.
Comments