top of page

Vaida Skaisgirė: vegetarė, kuriai meniu sudaro… sūnus!

Vaida Skaisgirė tiesiog švyti, o kur dar pavydėtina figūra. Visa tai – sveikos mitybos pagrindas. Vaida jokių dietų nesilaiko ir rankinėje nuolatos nešiojasi šokolado. Dabar jos mitybai stiprią įtaką daro sūnus, diktuojantis savo sąlygas virtuvėje, tačiau ir mamai yra ko iš sūnaus pasimokyti – pasakyti „stop“ tada, kai jau tikrai jautiesi sočiai pavalgęs.

Vaida, papasakokite, kaip pradedate dieną: ką valgote pusryčiams? Ar turite mėgstamą pusryčių ritualą?

Mano pusryčių meniu dažniausiai diktuoja sūnelis, kuris nubudęs pasako, ko norėtų. Košė, kiaušinienė ar blyneliai būna dažniausi jo pasirinkimai, o man tenka prisitaikyti. Dažniausiai skubame, vaiką turiu nuvežti darželį, paskui lėkti dirbti, tad pusryčių ritualas, jei taip galima tai pavadinti, būna ilgesnis ir malonesnis nebent savaitgaliais.

Kaip toliau klostosi jūsų diena? Ką valgote pietums, vakarienei ir kur?

Pasitaiko visaip. Dienos metu turiu daugybę darbų, būna, kad pietus dažnai praleidžiu, ypač dabar, kai filmuojame naują laidą ir tenka būti Šakiuose, paskui – Kaune, tad to laiko pietums visai nelieka. Tačiau vakarienė man yra šventas reikalas, tai – pagrindinis laikas, kuomet galiu rimtai pavalgyti, nors daug maisto vakare nėra labai sveika. Paprastai vakarieniauju su šeima namuose arba kur nors mieste su draugais.

Esate pesketarė – nevalgote mėsos, tačiau valgote žuvį, kiaušinius, pieno produktus. Kas paskatino pasirinkti tokią mitybą?

Mėsos nevalgau jau 8–9 metus ne dėl kažkokių ideologijų. Tiesiog kažkada seniai labai stipriai apsinuodijau jautienos „steiku“, po to mėsos visiškai nebesinorėjo. Čia gal net ir psichologinis barjeras: kai pagalvoju apie mėsą, įsivaizduoju tik tą jautienos „steiką“, nuo to reginio net pradeda pykinti, tad visai atsisakiau mėsos. Jaučiuosi puikiai, daug energingesnė ir lengvesnė. Tačiau ir mano vyras, ir sūnus mėsą mėgstą, o aš ją su malonumu jiems ir paruošiu. Gaminti mėsiškų patiekalų nebijau, tiesiog pačiai nesinori jų valgyti.

Kaip suprantu, kulinariją galima laikyti jūsų hobiu. Kokie buvo jūsų pirmieji žingsniai? Kaip pradėjote gaminti ir ką gaminote?

Mano tėtis yra puikus kulinaras ir jau turbūt nuo kokių ketverių metukų stovėdavau šalia jo ir mokydavausi. Pats pirmas kartu pagamintas patiekalas buvo blyneliai su cinamonu, kaip šiandien pamenu jų skonį!

Koks yra tas jūsų signaturepatiekalas, kurį pagaminti visada pavyksta ir kuris visada patinka jūsų svečiams?

Tokių yra labai daug! Jeigu paklaustumėte mano draugų, turbūt nė vienas nepasakytų, kad kažkada ragavo du vienodus mano patiekalus. Rudeniui atėjus gaminu įvairiausius troškinius, dėl to labai mėgstu šį metų laiką.

Kurios šalies virtuvė jūsų mėgstamiausia?

Tikriausiai europietiška, nes nelabai mėgstu aštrumą, pikantiškus prieskonius ne visada toleruoju. Italų, ispanų virtuvės man tikrai labai priimtinos. Lietuviškus patiekalus valgau retai, nors bulvių patiekalus mėgstu su saiku, tačiau, apskritai, lietuvių virtuvės patiekalai man per sunkūs.

Mėgstate saldumynus ar sūresnį maistą?

Beveik bet kokiu desertu mane papirksite – esu didžiulė saldumynų gerbėja. Mėgstu viską nuo ledų iki tortų ar įvairiausių pyragaičių. Net dabar rankinėje turiu keletą šokoladinių batonėlių. Nesu iš tų, kurie yra linkę į kulinarinius pažinimus, ne visada valgau svetimos šalies patiekalus. Bet visada paragauju tradicinių tos šalies desertų.

Kokį patarimą, susijusį su mityba, duotumėte žmonėms, kurie nori turėti daug energijos ir švytėti taip, kaip jūs?

Visada svarbiausia saikas. Galima valgyti bet ką ir išbandyti įvairiausius skonius, tačiau būtina jausti ribą. Reikia mokytis iš vaikų: būdami tokie maži ir nesugadinti jie puikiausiai jaučia, kada yra gana. Gali padaryti jiems nors ir patį skaniausią patiekalą, tačiau kai pasakys „nebenoriu“, jiems nė šaukšto ir nebeįkiši nei už mamą, nei už tėtį, nei už močiutę. Tą vidinį „nebenoriu“ reikia turėti ir suaugusiems.

Naujausi įrašai

bottom of page