top of page

Skubios žinios: paaiškėjo, ką valgo Kalėdų senelis

Atėjusių į Suomijos ambasadoriaus rezidenciją, mūsų jau laukė svetingi šeimininkai. Gardžių (kuo įsitikinome kiek vėliau) skanėstų stalas buvo serviruotas skandinaviškai santūraus ir nepriekaištingo dizaino „Arabia“ indais. Vidury stalo puikavosi pyragas, kurio, kaip paaiškėjo vėliau, istorija tikrai nekasdienė.

– Ką valgo Kalėdų Senelis?

– Kaip tai „ką valgo?“ Jis valgo tai, ką valgo visi suomiai – juk Kalėdų Senelis yra tikras suomis!

Ir nuaidėjo smagus juokas. Taip linksmai prasidėjo mūsų pokalbis su Suomijos ambasadoriumi Christeriu Michelssonu ir jo sutuoktine Ebba. Sprendimas nukeliauti į Suomiją ieškant kalėdinio maisto gimė dar vasarą. Kadangi tikrai žinojau ir pati mačiau, kad Kalėdų Senelis gyvena Suomijoje, netoli Rovaniemio miestelio, o taip pat dėl savo asmeninių sentimentų Suomijai, kalėdinės šalies virtuvės pasirinkimas buvo aiškus. Taip pat labai dėsninga, jog šis mūsų žurnalas išeis Suomijos Nepriklausomybės dieną, kuri bus švenčiama jau 100-ąjį kartą. Tad priežasčių ir sutapimų šiam straipsniui tikrai netrūko. Bet kadangi šis laikotarpis Kalėdų Seneliui buvo itin darbingas, nusprendėme jo netrukdyti – neduok Dieve dar nykštukai dovanas supainios, kai Kalėdų Senelis apie maistą pasakos, tai tiesiausias kelias vedė į Suomijos ambasadą.

Ponia Ebba Michelsson nuostabiai šiltai atsiliepė į mūsų pasiūlymą dėl dalyvavimo šiame projekte, ir tai – ne atsitiktinai. Juk, kaip paaiškėjo vėliau, visa ambasadoriaus šeima yra maisto gaminimo entuziastai. Pats ambasadorius labai mėgsta gaminti ir laisvalaikiu, jei leidžia oras, džiugina šeimą bei svečius savo firminiais grilio patiekalais arba gamina klasikinius, daug laiko ir kruopštumo reikalaujančius, pavyzdžiui, jautiena burgundiškai. Ponia Ebba yra architektė, bet susiklosčius aplinkybėms, kai devinto dešimtmečio pradžioje architektams Suomijoje nebuvo beveik jokio darbo,   kartu su savo drauge netgi turėjo savo kavinę. Penkerius metus iš eilės ji kepė savo firminį pyragą kasdien, jis buvo labai populiarus ir ženkliai prisidėjo prie tuometinio šeimos biudžeto.

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr


Geografija

Jei pradėsime nuo pradžių, tai kulinarinių skirtumų Suomijoje geriausia ieškoti geografiškai. Ir ne taip, kaip mes esame įpratę – Šiaurė ir Pietūs, šiuo atveju – Rytai ir Vakarai. Ir Šiaurėje – Laplandija. Iš Rytų ateina rusų ir karelų virtuvių įtaka, kaip minėjo pats ponas ambasadorius, suomiai noriai vartoja rūgusio pieno produktus ir net grietinę vadina „smetana“. Tuo tarpu iš Vakarų ateina silkė, jūrinės žuvys. Kas vienija suomišką virtuvę? Nuo seno tai yra labai racionaliai naudojanti produktus virtuvė, ir šiuolaikiniai „no waste“ vėjai suomiams nėra naujiena, o veikiau įskiepyti nuo mažens, ką ir pamatysime receptuose. Suomiai dažnai naudoja vietinius produktus – tai, ką duoda pati gamta. Šioje virtuvėje surasime ypač daug įvairių miško gėrybių – laukinių paukščių, žvėrienos, uogų, grybų, įvairių žolelių. Jūrų regionuose vartojama daug jūrų žuvų, o ten, kur nėra šalimais jūros – ežerų ir upių žuvis. Iš Rytų taip pat atėjo duonos pyragas kalakukko su žuvimi. Natūralumas ir sezoniškumas yra vertinami.

Suomijoje labai populiarios avižos – tai ne tik avižiniai dribsniai, bet labai daug kepinių kepama su avižiniai miltais: pyragai, sausainiai, duona. Beje, ir ponios Ebbos firminis pyragas irgi kepamas su avižiniais miltais. Naudojamos ir avižų sėlenos, gaminama iš avižų grūdų. Dabar vis daugiau žmonių netoleruoja laktozės, tad labai plačiai naudojami produktai be laktozės. Bet pasakyti, jog suomiai valgo vien tik vietinius ir sezoninius produktus, negalima. Kaip ir visame pasaulyje, kitų šalių produktai jau senokai atrado kelią į suomių šaldytuvus ir ant jų stalų.

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Mūsų laikmetis

Bet viskas su laiku keičiasi. Jei anksčiau Suomijoje kiekviena šeima gamino maistą kasdien, tai dabar vis dažniau renkasi pusfabrikačius ar kažkokį jau paruoštą maistą, o per šventes eina į kavines ar restoranus.. Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia tai daryti. Taip pat parduotuvėse yra plati pasiūla pusfabrikačių, kuriuos atnešus namo galima įvairiai pasigaminti. Ponia Ebba sako: „Mūsų šeima visuomet valgo kartu vakarienę, bet jau dabar tai nėra dažnas reiškinys kitose šeimose, nes yra didelis užimtumas – nuo suaugusių iki vaikų, tad net ir susirinkti visiems kartu vienu metu būna problemiška.“ Nors bendras maisto gaminimas su draugais arba vakarėlio tipas su maisto gaminimu populiarėja. „Esu architektė, todėl galiu padaryti tą išvadą netgi iš šiuolaikinių interjerų dizaino, kur virtuvės tampa atvira erdve, leidžiančia bendrauti maisto gaminimo metu“, – sakė ponia Ebba.

Šiuolaikinės mitybos kryptys sparčiai plinta Suomijoje. Labai daug žmonių nevartoja gyvūninės kilmės produktų būtent dėl ideologiškų pažiūrų. Kavinėse galima rasti veganiškų patiekalų, parduotuvėse yra daug tokių produktų.

Tai visgi ką valgys per Kalėdas Kalėdų Senelis? Kaip sakė ponia Ebba, rytą jis pradės su ryžių pudingu, o vėliau tikrai pasirinks kažką iš Ebbos ir Christerio Michelssonų siūlomų patiekalų. Kaip sakė Michelssonai, jų kalėdiniame valgiaraštyje labai tradiciniai patiekalai – tokie, kurie nekito jau daugelį metų. Kadangi ir ponios Ebbos mama kilusi iš Švedijos, tam tikri patiekalai turi savyje ir grynai švedų tradicijų – pvz. virtas kumpis ir salyklo duona. Tad būkite pažįstami kulinariškai – Kalėdos suomiškai.

Suomiškus receptus, pagal Ebbą ir Christerį rasite žurnale „Verdu ir kepu“!


verdu ir kepu logo

Naujausi įrašai

bottom of page