Erica Jennings Lietuvai – garsi atlikėja, tačiau artimiesiems ji – sesuo, mama ir žmona, kuri gamina daug, skaniai ir su malonumu. Nors Ericos mėgstamiausios virtuvės – indų ir tailandiečių, moteris bene dažniausiai gamina Pietų Amerikos patiekalus. Juos su malonumu valgo ir jos vaikai. O šie gana išrankūs!
Erica, papasakokite, nuo ko pradedate dieną? Ką gaminate pusryčiams?
Paprastai, jei tai darbo diena, pirmiausiai pasirūpinu savo vaikais, gaminu kažką greitai paruošiamo ir suteikiančio soties. Vienas sūnus mėgsta kiaušinienę arba blynus, tad jam gaminu vieną arba kitą patiekalą. Kitas sūnus, lyg tyčia, nemėgsta nei kiaušinių, nei blynų, bet valgo košes, todėl jam ryte ruošiu mėgstamiausią grikių arba avižinę košę. Aš pati negaliu valgyti tik pabudusi, taigi pirmiausia išleidžiu vaikus į mokyklą ir tuomet pavalgau pati. Pusryčiams renkuosi paprasčiausią avokadą su druska ir pipirais arba avižinę košę su kokosų drožlėmis, ispaninio šalavijo sėklomis ir šilauogėmis. Kartais ją pagardinu medumi arba granola, priklauso nuo to, ko tą rytą norisi. Tačiau savaitgaliais scenarijus visiškai kitoks.
Ką gi tokio ypatingo ruošiate savaitgaliais?
Mums labai patinka gaminti Pietų Amerikos tradicinį patiekalą pavadinimu arepas. Svarbu turėti specialių kukurūzų miltų – jų parsivežame iš Kolumbijos. Šie miltai ypatingi tuo, kad jų apdirbimo būdas yra visiškai kitoks nei Europoje, su tokiais kukurūzų miltais šis patiekalas neišeitų. Taigi, iš kukurūzų miltų specialiu būdu yra paruošiamos plonos duonelės ir iškepamos aliejuje. Ant šių duonelių užtepamas sviestas, o ant viršaus gali būti dedama viskas, ką tik leidžia fantazija. Dažnai darome gisu – tai tarkuotos morkos su svogūnu, česnaku, pomidorais ir kalendra, visa tai pakepinama ir dedama ant arepas duonelės. Kitas variantas – su halloumi sūriu. Sūrį užtenka šiek tiek pakepinti ir pagardinti kalendra. Kadangi aš labai mėgstu baklažaną kartu su pastarnokais, tad pabandžiau pakepinti šias daržoves kartu su česnaku, pavyko puikiai, tad šis variantas dabar vienas mano mėgstamiausių.
Pusryčiams renkatės kavą ar arbatą?
Dažniau kavą, nors dabar stengiuosi įprasti gerti daugiau arbatos. Paprastai per dieną išgeriu 2–3 puodelius juodos kavos, su pienu ją geriu retai.
Kol sūnūs mokykloje, pati pietus valgote namie ar restorane?
Tai priklauso nuo to, kokia diena ir ką turiu nuveikti. Šiaip tiek aš, tiek mano vyras mėgstame gaminti. Todėl jei pagaminame kažką vakare ir lieka kitai dienai, mėgstu kaip nors įdomiai panaudoti likučius.
Jeigu reikia pasirinkti tarp saldžių ir sūrių užkandžių, ką renkatės dažniau?
Sūrius užkandžius, ypač dievinu sūrį. Iš saldumynų mėgstu šokoladą, bet įvairūs tortai, pyragaičiai – visai ne man.
Žinau, kad jūs vegetarė. Ar jūsų vaikai valgo mėsą?
Pranas mėgsta mėsą, tačiau Antanas nelabai, valgo nebent ėrieną, jei ji skaniai paruoštai. Jis – tikras indiško maisto gerbėjas.
O kurios šalies virtuvė patinka jums?
Kaip ir sūnus, mėgstu indų virtuvę, taip pat ir tailandiečių.
Kai keliaujate, mėgstate paragauti naujų dalykų ar stengiatės maitintis kaip įprastai?
Visada stengiuosi paragauti vietinių maisto. Tradiciškai kartą metuose su šeima vykstame į Kolumbiją, o šioje šalyje yra didžiausias vaisių pasirinkimas visame pasaulyje. Ten kaskart išbandau dar neragautus egzotinius vaisius.
Papasakokite apie kuriozus virtuvėje. Galbūt jums ar jūsų vaikams, jeigu jie jau gamina, yra nutikę kažkas smagaus?
Berniukai gamina tik su mano priežiūra, tad viskas išeina gerai. O aš pati pamenu, kad gaminau basmati ryžius ir juos visiškai pamiršau. Visas vanduo išvirė ir ryžiai pridegė taip siaubingai, kad degėsių kvapas namuose tvyrojo dar tris dienas. Tai turbūt buvo didžiausia mano nesėkmė virtuvėje.
Ką galėtumėte patarti tiems, kurie nori visą dieną turėti energijos?
Svarbiausia pavalgyti pusryčius. Net jeigu tai – tik pusė obuolio, pamažu atsiras įprotis ir norėsite valgyti daugiau. O jei nežinote, ką geriausia rinktis pusryčiams, rekomenduoju avižinę košę – tai pats didžiausias energijos užtaisas!
