Gyvenimas pilnas lemtingų, laimingų ir nelabai, atsitiktinumų. Tai puikiai žino modelis, drabužių prekės ženklo „SbyS“ įkūrėja Simona Starkutė: „Jeigu gali atsitikti kas blogiausio, tai būtinai atsitiks man.“ Gaminti nemėgstanti moteris priėmė „Skonio iššūkį“ ir gavo gaminti… tai, į ką negali žiūrėti jau penkiolika metų–kažką iš rabarbarų!
Kodėl nemėgstate rabarbarų?
Vaikystės vasaras leisdavau kaime pas močiutę. Kai užaugdavo rabarbarai, iš jų būdavo verdamas rabarbarų kompotas, rabarbarų uogienės, jie būdavo valgomi su cukrumi, medumi, tada kepamas rabarbarų pyragas, bandelės su rabarbarais. Tas pats nutikdavo su obuoliais, serbentais, svarainiais ir kitomis gėrybėmis. Visų jų iki šiol nemėgstu, neskanu. Iki laidos rabarbaro buvau nevalgiusi jau kokius šešiolika metų ir jeigu ne tas tikrai skanus pyragas, dar mažiausiai penkiolika metų į jų pusę būčiau net nežiūrėjusi. „Skonio iššūkis“ pakeitė mano požiūrį!
O pyragus, saldumynus, mėgstate?
Labai! Pyragus, bandeles, įvairias spurgytes, šakočius, skruzdėlynus, šimtalapius. Tai yra didžiausia mano silpnybė. Nemėgstu saldainiukų, visokių lollipopsų, ledų, bet jei kas siūlo saldžių kepinių iš miltų, tai aš pirma prie bliūdų!
Vytautės Ribokaitės nuotr.
Pati pyragus kepate? Jeigu gerai supratau, nesate didelė mėgėja sukiotis virtuvėje…
Švelniai tariant, nelabai. Maisto gaminimas man yra viena didžiausių bausmių. Jeigu reikia pačiai pasigaminti pusryčius, kaupiuosi tam bent valandą. Kartais geriau lieku nepavalgiusi, nei ką nors gaminu. Aš geriau jau kambarius sutvarkysiu, nors labai nemėgstu, indus išplausiu, bet negaminsiu. Gamindama siaubingai nuvargstu. Net omletą išsikepti man yra katorga. Esu susipirkusi visokiausių puodų ir blenderių, kitokių gaminimą lengvinančių aparatų tarsi bandyčiau sau įteigti, kad maisto ruoša gali būti maloni, tiksliau, pakenčiama veikla. Bet ne, tai ne man. Jeigu aš kokiam vyrui esu pagaminusi kokį patiekalą, tai yra mano didžiausios meilės įrodymas. Tikrai.
Kokį didžiausią su maistu susijusį iššūkį yra tekę įveikti?
Pats maisto gaminimas man yra didžiausias iššūkis. Bet turbūt didžiausias su maistu susijęs iššūkis man būtų suvalgyti šaltieną. Arba mišrainę, kuria mane vaikystėje maitino: morkos, česnakai, majonezas. Ir burokėlių sultys.
Kuo šaltiena nusikaltusi?
Gyvendama kaime prisižiūrėjau visko: kaip kiaules skerdžia, kaip paskui kažką ten gamina. Man nepatinka nei šaltienos išvaizda, nei kvapas, nei skonis. Šaltiena yra blogis. Tiesą sakant, močiutės kaimas smarkiai traumavo mano skonio receptorius. Negeriu pieno, nevalgau sviesto, o kaimišką maistą apeinu iš tolo. Geriu tik migdolų arba ryžių pieną.
Kokį vieną vienintelį produktą pasiimtumėte į negyvenamą salą?
Kruopų maišą. Esu praktiška moteris. Iš kruopų visada kažką pasigaminsi. Išmirkyčiau kruopas vandenyje, tada gardinčiau žolelėmis, šaknelėmis.
Kokios šalies virtuvė yra Jūsų mėgstamiausia?
Viduržemio jūros. Daug jūrų gėrybių, skanios salotos, labai geri aliejai, pagardai. Indiškos virtuvės nemėgstu dėl kario: jo kvapą per kilometrą užuodžiu ir iškart subloguoju.
Vytautės Ribokaitės nuot.
Ko visada yra Jūsų šaldytuve? Nes jeigu nėra, sakote: „Tuščias!“
Kiaušinių. Omletą galiu kepti ryte, vakare, per pietus, nes tai yra greičiausiai pagaminamas patiekalas. Pusryčiams paprastai valgau granolą su jogurtu, o pietums – omletą. Labai didelio džiaugsmo valgydama nejaučiu, bet sotu, be to, baltymai sportuojančiam žmogui tikrai naudingi.
Jeigu užklumpa visiškai netikėti svečiai, o jūs nepasiruošusi: kuo vaišinate?
Neužklumpa. Yra domofonas, galiu apsimesti, kad manęs nėra, ir nieko neįleisti net į laiptinę. Yra tekę taip padaryti: užgesinau šviesas ir vaidinau, kad manęs nėra namuose. Bet jeigu netyčia kada nors užkluptų, pavaišinčiau šampanu. Nes geriausias maistas – skystas davinys!
