Būtinas šeštadienio ritualas. Nesvarbu, kokia savaitės diena, rytą pradedu liežuvio valymu ir išgeriu vandens stiklinę. Jeigu nenusivalyčiau liežuvio, jausčiausi labai blogai. Būna, kad nakvoju svečiuose ir neturiu su savimi specialaus liežuvio valymo šepetėlio, tada valau su peiliu. Tačiau tai daryti reikia mokėti, nes liežuvis valomas aštriąja peilio puse. Tad nebandykite to, neturėdami žinių. O vandenį geriu šiltą, nes ryte nepajėgiu įveikti daug šalto vandens. Tada po kokių 10 minučių geriu kavą. Dabar, kai sūnus paaugo, jam jau daugiau nei metai (juokiasi), vyrai leidžia man pagulėti – kavą ir du saldainius atneša į lovą. Gulėdama lovoje žiūriu laidas apie interjerą arba kulinariją.
Savaitgalio pusryčiai namuose. Šeštadieniais vyras kepa blynus. Ši tradicija atsirado visai neseniai, nes mano vyras visiškai negamina. O sekmadienį pusryčius gaminu aš. Tai būna lašiša, humusas, Benedikto kiaušiniai arba tiesiog virtas kiaušinis. (Net Benedikto kiaušinius gamini?) Taip, tik ne visada padažą „Hollandaise“, nes pagrindinis jo minusas – reikia plauti daug indų. O kai turi daug darbų, indų plauti visai nesinori.
Savaitgalio pusryčiai mieste. Tikrai labai seniai taip buvo, kad pusryčiautumėme mieste. Nepriklausau tai mamų kategorijai, kurios visur ir visada būna su vaikeliu ir joms nėra sunku. Man atrodo, kad tai nelengva ir niekada nemėgdavau, kai kur nors restorane trukdydavo maži vaikai. Tad nelabai norėčiau, kad mano sūnus trukdytų kažkam kitam. O ateiti į kavinę ir nuolatos gaudyti vaiką – menkas malonumas. Tad mes laisvai galime vaikščioti su pižamomis namuose, voliotis ant žemės, pasitiesti pledus, įsijungti filmukus… Kas ką nori, tas tą veikia. Tai yra didžiausias malonumas. Be to, mano socialiniai įgūdžiai yra šiek tiek iškreipti, nes esu viešas asmuo, o, kaip žinia, viešiems asmenims didžiausia pramoga – būti namuose. Naujausias gurmaniškas atradimas. Per Naujųjų metų šventę nusprendžiau, kad gana visiems ryti, ir pagaminau omarą. Įprastai namuose negaminu ypatingų patiekalų, kurie reikalauja daug laiko ir dėmesio. Tačiau, kai ateina kokia nors proga, mėgstu su maistu „pažaisti“. Žinoma, kad omaras išėjo puikus, nors ten daug gaminti nereikėjo (juokiasi).
Mėgstama vieta mieste. Restoranas „Vapiano“. Mėgstu ten valgyti ir žiūrėti, kaip žmonės dirba. Apskritai man patinka tie, kurie savo darbą daro greitai. Mane veža darbo kokybė. O tame restorane žmonės dirba kaip automatai. Ir nesvarbu, ar tai yra ekonominės, ar aukštos klasės restoranas.
