Muzikantas Jurgis Didžiulis sako: „Ryte dažniausiai renkuosi ruginę duoną su pomidorais, o savo ryto ir pusryčių koncepciją galėčiau vadinti „vaikų ganymu“.
TRADICINIAI PUSRYČIAI LIETUVOJE
Darbo dieną pusryčius pirmiausia turiu pagaminti savo vaikams, o jie abu turi labai konkrečių ir specifinių poreikių: vienas sūnus labai mėgsta košes su skrebučiais, o vyresnėlis – kiaušiniene, tačiau būtinai tik labai lengvai pakeptą. Aš dažniausiai renkuosi ruginę duoną su pomidorais, labai mėgstu ir pasigaminti špinatų salotų – jos man ir pakankamai sočios, ir skanios. Receptas paprastas: imu nemažai špinatų, vieną pomidorą, vieną aitriąją, jei yra – grikių arba ryžių, tuomet viską pagardinu alyvuogių aliejumi, lašu ar dviem acto ir druska. Erica savo darbo dienas pradeda truputį vėliau, tačiau kartu pusryčiaujame savaitgaliais, tuomet dažnai renkamės omletą, kurį gardiname sūriu, špinatais, aitriąja paprika, šviežiais ar saulėje džiovintais pomidorais. Vis dėlto vaikai net ir savaitgaliais nemėgsta didelių nukrypimų nuo įprastinio meniu. Žinoma, vasarą labai smagu savo racioną paįvairinti vaisiais.
PUSRYČIAI NAMUOSE
Savo ryto ir pusryčių koncepciją galėčiau vadinti „vaikų ganymu“: „Greičiau, greičiau, valgom, valgom, o dabar į mokyklą!“ Būna nemažas iššūkis, nes jie mėgsta valgyti lėtai, mėgaudamiesi… (šypsosi). Mieste pusryčiaujame retai – nebent tais atvejais, jei atsikeliame po kokios nors šventės arba virtuvę būna ištikusi kokia nors katastrofa, ir kiekvienas jos paviršius ryte būna nukrautas neplautais indais. Mėgstame kepyklėles, retsykiais kokias nors vietas, kuriose siūlo vėlyvus pusryčius.
Muzikantas Jurgis Didžiulis: „Ryte dažniausiai renkuosi ruginę duoną su pomidorais, o savo ryto ir pusryčių koncepciją galėčiau vadinti „vaikų ganymu“. (VMG archyvo nuotr.)
TRADICINIAI PUSRYČIAI KOLUMBIJOJE
Tačiau mano dabartiniai pusryčių įpročiai visiškai skiriasi nuo to, kaip maitindavausi Kolumbijoje… ypač mėgstu duonos paplotėlius, kurie vadinasi „arepas“ – kartais juos gaminu ir Lietuvoje, tačiau pastaruoju metu dėl laiko stokos tai darau rečiau. Žiauriai skanūs! Tai yra tam tikros kukurūzų miltų duonelės, ir jų yra tiek rūšių, kaip duonos Lietuvoje. Kartais jos būna tokio plonumo kaip tortilija, kitos būna storesnės – taip pat jų būna ir su sūriu, ir be jo ar su kokiais kitais pagardais. Be to, „arepas“ galima ir virti, tada jų konsistencija primena kone cepeliną. Dažniausiai Kolumbijoje dominuoja kukurūzų miltai, kurie energijos suteikia ilgesniam laikui, nei kitos rūšys. Labai dažnai „arepas“ pateikiamos ir su specialiu „hogao“ padažiuku, laikomu Kolumbijos virtuvės pagrindu, ir yra gaminamas iš pomidorų, paprikų, svogūnų bei česnakų. Tiesa, skubėdamas kas rytą jo nepasigaminsi, nes darant viską sąžiningai, jam reikėtų leisti pakepinti apie 20 min. Aš pats labai mėgstu pridėti ir maltų kmynų bei kalendrų. O smagiausia tai, kad pasigaminus daugiau šio padažo užtenka ir kelioms dienoms į priekį. Kai tik turiu laiko, labai mėgstu visa tai gaminti. Kolumbijoje, kadangi dažniausiai yra kas nors, kas mus ten lepina, taip pusryčiaujame beveik visada.
Be to, kava Kolumbijoje yra visai kitokia – ten ji yra itin rūgšti ir aromatinga, tad žmonės darosi didelį nestiprios kavos puodą ir ilgai ją gurkšnoja. Ir dar vienas dalykas, kuris Kolumbijoje yra ypatingas, žinoma, visi vaisiai: papaja, mango, marakuja ir net daug tokių, kurie Lietuvoje nežinomi… Taip pat ir daugybė skirtingų rūšių bananų, tarkime, platanai, kuriuos galima ir virti, ir kepti.
PUSRYČIŲ FILOSOIJA
Aš pritariu pasakymui, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos valgymas – ir kokiu maistu pasikrausi, tokia likusi diena ir bus. Pats mažai valgau pieno produktų ir žinau, kad mane nekaip veikia kvietinių miltų patiekalai, tad savaime jų vengiu. Iš kitos pusės, kontroliuoti savo mitybą yra gerai, tačiau tai neturi tapti stresu – reikia sau leisti maistu mėgautis! Tikiu, kad valgyti reikia sveikai, tačiau jei tai tau neteikia jokio pasitenkinimo, vadinasi, praleidi vieną geriausių žmonijos išvystytų malonumų! Malonumą galima suteikti ne tik menu, architektūra, bet ir maistu, todėl reikia sugebėti mėgautis ta jo estetine, šiek tiek hedonistine dimensija.
