Į „Strarbucks“ ji atsineša savo puodelį, parduotuvėje apsipirkinėja su medžiaginiu krepšeliu ir atsinešta tara. Tai – prancūzė Bea Johnson. 44-erių metų moterį daugelis atpažįsta iš nuotraukų, kuriose ji laiko stiklainį. Jame ilsisi kuklus per metus sukauptų šiukšlių kiekis. Po to, kai jos tinklaraštis 2010-aisiais virto knyga, daugelis ją praminė „zero waste“ guru. Praėjusią savaitę B. Johnson lankėsi Vilniuje, kur pasidalijo savo patirtimi ir patarimais su lietuviais.
Tiek šiukšlių Bea sukaupė per 2017 m. Zerowastehome.com nuotr.
Birželio mėnesį leidykla „Dvi tylos“, išleidusi VMGonline.lt kalbintos Ievos Šidlaitės knygą „Natūralus rauginimas“, pristatys B. Johnson bestselerį „Namai be atliekų“ (orig. „Zero Waste Home: The Ultimate Guide to Simplifying Your Life by Reducing Your Waste“) lietuvių kalba. Daugiau nei į 20 kalbų išversta sėkmės istorijos ir patarimų knyga panašiu metu pasirodys vengrų, danų, ukrainiečių ir slovakų kalbomis. Šis vizitas sostinėje – dalis kelionės, kurioje Kalifornijoje gyvenanti B. Johnson aplankys 16 šalių per 17 dienų.
Bea savo namuose Kalifornijoje. Michael Clemens nuotr.
Skeptikus ir kritikus verta įspėti iš anksto. Ne, Bea negyvena viena – kartu su vyru ji augina du sūnus. Ji nėra nei veganė, nei vegetarė. Naudoja kosmetiką. Nors drabužius perka padėvėtų drabužių parduotuvėlėse, yra be galo stilinga (knyga apie stilių – vienas iš leidėjų siūlymų). Po tokios įžangos, supažindinančios su Bea, nedelsime ir pereisime prie patarimų.
Nicole Markwald nuotr.
Pirkinių ir užduočių sąrašas
Bea apsiperka kartą per savaitę. Apsipirkimas niekada nebūna spontaniškas, visada su konkrečiu ir popieriniu (!) sąrašu: „Mes turime du sąrašus – maisto produktų ir užduočių. Abu rašomi ant naudoto popieriaus lapų (dažniausiai kitoje jų pusėje išspausdinti namų darbai) ir yra patogiai pakabinti šalia podėlio. Aš susegu juos kartu ir pritvirtinu pieštuką. Šiuos sąrašus pildome iš apačios į viršų, kad prieš vykdami į parduotuvę galėtume nusiplėšti apačią. Išmanieji telefonai ir juose įdiegti planuokliai padeda taupyti popierių, bet planuojant pirkinius tokiu būdu sunkiau į tai įtraukti kitus šeimos narius. Tas iš mūsų, kuris sunaudoja ar suvalgo paskutinį produktą iš podėlio arba pastebi, kad baigėsi, pavyzdžiui, sviestas, įrašo trūkstamą gaminį į pirkinių sąrašą. Sąrašą pildo visa šeima.“
Apsipirkimo rinkinys. Zerowastehome.com nuotr.
Apsipirkimui reikalingi daiktai
Siekdami atsisakyti maisto pakuotėse, pirkite nefasuotus produktus. Tam jums prireiks pirkinių krepšių, medžiaginių maišelių, stiklainių ir butelių. Pirmųjų įvairovė stebina, skųstis negalima. Jei dar neturite, Bea siūlo rinktis kuo tvirtesnį: „Aš naudoju nešiojamus skalbinių krepšius, pasiūtus iš labai tvirtos drobės, su metalinėmis rankenėlėmis.“ Taip pat – dviejų dydžių medžiaginius maišelius, kuriuos galite pasisiūti iš senos paklodės arba šilko. Šie bus lengvi ir greitai išdžius. Žinoma, tokius maišelius galima ir nusipirkti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad juos būtų galima užsandarinti patiems. Į šiuos maišelius kraukite sausus, birius produktus (miltai, cukrus, pupelės, kruopos, sausainiai, prieskoniai ir pan.), duoną (pagalvės užvalkalą galite naudoti kaip maišą duonai) ar bandeles iš kepyklos.
Bea pirkiniai. Apsipirkimui galima naudoti ir skalbimui skirtus maišelius. Zerowastehome.com nuotr.
Turėkite dviejų dydžių stiklainius. Mažesnio dydžio naudokite skystiems nefasuotiems produktams laikyti, t. y. medui, žemės riešutų sviestui, raugintiems agurkams ir kitiems. „Aš naudoju pusės litro ir vieno litro stiklainius. Pasverkite juos prie kasos ir pasižymėkite arba žymekliu ant jų užrašykite tuščiąją masę.“ Didesni stiklainiai skirti mėsai, žuviai, sūriams. Skystiems produktams, kaip alyvuogių aliejus ar actas, tinkamiausi buteliai arba kuo didesnius stiklainiai (dėl siaurų pompų antgalių, kurie kartais netelpa).
Tiek sausiems, tiek skystiems produktams laikyti puikiai tinka įvairaus dydžio stiklainiai. Zerowastehome.com nuotr.
Bea sutinka, kad atsinešti savo tarą į parduotuvę nėra įprasta, tačiau tai sukels personalo nuostabą, jei patys dvejosite ir, ko gero, tik pirmuosius kartus: „Aš supratau, kad lengviau yra neklausti, ar galima naudoti savo atsineštą daugkartinę tarą. Pavyzdžiui, pamačiusi naują darbuotoją žuvies skyriuje aš sakau: „Prašom įdėti čia keturis kalmarų kepsnius“, ir ištiesiu savo stiklainį, abejingai žiūrėdama į kalmarus. Jei žiūrėsite į pardavėją laukdami pritarimo, sukelsite daugiau abejonių. Elgiuosi taip, lyg stiklainiai būtų įprastas dalykas (lyg taip apsipirkčiau visą savo gyvenimą), o jei manęs paklausia, kam tas stiklainis, atsakau paprastai: „Namuose neturiu atliekų konteinerio.“ Po tokio atsakymo tolesnių klausimų nebesulaukiu“, – pataria ji.