Kečupas randamas 97 procentuose amerikiečių virtuvių, tikriausiai jo yra ir jūsiškėje. Visgi, jeigu kečupo būtumėte paragavę prieš du šimtus metų, labai sudvejotumėte, ar vertas jis jūsų, nes jo protėvis – toli gražu ne pomidorai.

Žodis kečupas yra kilęs iš kinų kalbos žodžio, reiškiančio marinuotą žuvies padažą. Anglų jūrininkai buvo pirmieji, kurie šį padažą, gaminamą iš sūdytų ir fermentuotų ančiuvių, atplukdė į Vakarus.
Kinų kečupas iš pradžių savo skoniu ir tekstūra priminė Vusterio padažą. Šio „umami“ skonio paragavę britai bandė jį atkurti įvairiausiais būdais. Randama daug kečupo receptų, kuriuose apverdami ir sūdomi patys įvairiausi produktai: austrės, moliuskai, grybai, slyvos, persikai, graikiniai riešutai. Pomidorai kečupui buvo panaudoti tik XVIII amžiuje ir laikui bėgant pakeitė ančiuvius.
Taigi tuometinis pomidorų padažas buvo daug skystesnis, o kečupas, kokį žinome dabar, buvo sukurtas „Heinz“ kompanijos dar po gero šimto metų. Amerikiečiai į pomidorų padažą įdėjo cukraus, kurio dėka sukūrė modernų saldžiarūgštį skonį. Taip pat pomidorų kečupo idėjos kūrėjas Henry Heinzas padarė dar kai ką, kas buvo per sunku gaminantiems jį namie – jų gaminamiems padažams nebuvo naudojami jokie konservantai, bet produktas vis tiek turėjo ilgesnį galiojimo laiką nei konservuojant namuose.
Taigi „Heinz“ užbaigė kečupo gaminimo namuose erą, nes namuose gaminto kečupo skonis buvo tiesiog nebe toks. Vieniems pirmųjų kečupų „Heinz“ naudojo gvazdikėlius, Kajeno (uoginę) papriką, cinamoną, muskatą. Kita jo versija buvo pagardinta pipirais, imbieru, garstyčių sėklomis, krienais, saliero druska ir ruduoju cukrumi.
Skanaus.