Žurnalistas Orijus Gasanovas tik vieną kartą gyvenime šv. Kalėdas ir Kūčias praleido ne Lietuvoje, kai, kurdamas reportažą laidai „Emigrantai“, viešėjo Londone. Tai buvo neeilinė patirtis, sukėlusi vaikinui šoką. „Emigrantai labai gražiai mane priėmė, nuklojo stalą vaišėmis, bet… man vis tiek ten buvo liūdna. Nes trūko to, kas svarbiausia“, – apie ilgam atmintin įstrigusias Kūčias pasakoja žinomas žurnalistas.
Kokį patiekalą emigrantai mini su nostalgija? Krabų salotas. Krabų lazdeles Londone parduoda tik emigrantų parduotuvėse. Jos išperkamos likus savaitei iki Kalėdų. Žmonės eina iš vienos parduotuvės į kitą ir ieško krabų lazdelių. Neranda, nervinasi, vėl ieško. Neradę ieško kitokių žuvies pakaitalų, o su jais mišrainė išeina šiaip sau.
O kaip emigrantams sekasi su Kalėdų stalo favorite – silke? Arba garsiaisiais kūčiukais? Ta pati bėda, kaip su krabų lazdelėmis. Paprasta silkė greitai baigiasi, emigrantai prisiperka norvegiškų, švediškų, su prieskoniais, priedais, pasaldinimais ir rezultatas – nebe tas. Laimė, kūčiukų parduotuvėse apstu ir jais galima pasirūpinti iš anksto, nes produktas ilgai galioja, bet nemanau, kad daug emigrantų šeimų gamina aguonų pieną, į kurį ir turėtų mesti kūčiukus. Greičiau juos graužia kaip užkandį.
Valerijos Stonytės nuotr.
Ar Londono emigrantai gamino baltąją mišrainę? Mažai kas ją ten gamina – nueina į parduotuvę ir nusiperka gatavą. Daugelyje Europos prekybos centrų galima rasti įvairių bulvių mišrainės atmainų su majonezu. Jos yra tik tolimos baltosios mišrainės giminaitės, bet ne seserys. Skonis panašus, bet ne toks, kokio tikiesi.
Koks patiekalas ant emigrantų Kūčių stalo labiausiai įsiminė? Net ne patiekalas, o nešiojamieji kompiuteriai, išdėlioti ant stalo. Jų ekranuose kalba Lietuvoje palikti tėvai, seneliai, draugai. Visi sėdi prie Kūčių stalo, žiūri į ekranus ir verkia. Nes Kalėdos – šeimos, tradicijų šventė. O šalia nėra nei to, nei ano.
Ar emigrantai laikėsi tradicijos – nevalgyti mėsos? Mano atveju prie Kūčių stalo Londone rinkosi jauni žmonės, nebuvo senelių ar tėvų, kurie patartų, kaip geriau elgtis. Jaunimas labai ilgai ginčijosi, ar galima mėsą valgyti, ar ne. Galiausiai mėsa buvo patiekta.
Ar emigrantai Kūčioms, kai vešėjote Londone, laužė kalėdaičius? Laužė, bet iš tiesų labai blaškėsi, ką po ko daryti. Ar pirma melstis, o tada laužti? Ar pirma kalėdaitis, o tada maldos? Kuris svečias turi pradėti laužimo ceremoniją ir panašiai. Buvo daug painiavos.
Kas tau svarbiausia švenčiant Kūčias ir Kalėdas? Būti su šeima. Tai vienintelė naktis metuose, kai aš nakvoju pas mamą. Ir kai pagalvoju apie tuos, kurie tą dieną būna toli nuo savo namų, man pasidaro labai skaudu.
Kokio kalėdinio patiekalo labiausiai lauki? Bulvinių blynelių su džiovintų grybų padažu. Juos mama patiekia Kūčioms, o Kalėdų rytą pašildo, jei jų dar lieka.
