Gal kakavos ir... įsimylėti?

Šilta kakava – rodos, ne pats tinkamiausias gėrimas karštą dieną. Bet joje yra laimės ir meilės medžiagų, sako Povilas Aušra, kuris šį gėrimą yra įsimylėjęs. Argi ne pavasariška? „Atsigėrę kakavos galite pasijusti šiek tiek įsimylėję, pakyla nuotaika. Gali nukristi kraujo spaudimas, padidėti kraujo tekėjimas į smegenis, todėl atsiranda minčių aštrumas. Ją galite vartoti kaip kavos pakaitalą, kaip pagalbą dirbant protinį darbą, kaip motyvacijos pastiprinimą prieš sportą“, – įveda į kakava kvepiantį pasaulį.

Jam prireikė nuvykti iki Balio, kad atrastų kakavą. Kelias buvo gana vingiuotas. 2011 m. Povilas vadina auksiniais – tuo metu išgyveno pokyčių metą. Baigė vadybos studijas Vilniuje, išėjo iš darbo, pasidarė tatuiruotę, nusikirpo plaukus ir per Europą iškeliavo Azijos kryptimi be bilieto atgal. Tačiau kakava pasirodė dar ne čia – kiek vėlesniame jo gyvenimo epizode. Sugrįžęs į Lietuvą ir sukūręs šeimą su gyvenimo drauge ir sūnumi leidosi į kitą kelionę – Balį. Ten jis ir paragavo rūšinės kakavos.

„Iš pradžių kakava manęs nenustebino, ji nebuvo tinkamai paruošta ir per daug praskiesta. Tačiau tuomet man padarė įspūdį, kad ji yra pilna vitaminų, mineralinių medžiagų, tad nusipirkau nedidelį kiekį asmeniniam naudojimui ir parsivežiau į Lietuvą, kur pradėjau eksperimentuoti ir mokytis tinkamai ją paruošti“, – pirmąjį ragavimą prisimena jis.

Gabrielės Andriulionytės nuotr.


Eksperimentai vaisių davė. Vienas tokių buvo gana juntamas ir tapo lūžio tašku. Povilui, kuris kavos nevartoja, galingasis majų gėrimas tąkart suteikė nepaprastą energijos pliūpsnį. Jis nesibaigė atėjus laikui miegoti. Tada vyras suprato, kad nori prekiauti kakava. Taip atsirado „Gyva kakava“, kuri atkeliauja iš nedidelio vienos šeimos ūkio Centrinėje Amerikoje, Salvadore.

„Protas pasidarė aštrus ir tikslus kaip deimanto peilis. Jaučiausi kaip Vipasanos meditacijos stovykloje, trečią dieną medituodamas po 8 valandas per dieną. Viskas buvo taip aišku, paprasta, įveikiama. Atsibudau pamiegojęs vos 3 valandas ir vis dar buvau pilnas jėgų. Noriu pabrėžti, kad mano reakcija buvo tokia jautri, nes reguliariai kavos nevartoju, propaguoju kūno ir minčių švarą“, – apibūdino poveikį.

Kol kas vyras organizuoja tik edukacijas, o greitu metu, sako, rengs ir kakavos ceremonijas. Reguliarios ceremonijos vyks ir sostinėje: „Kai aplinkiniams pasakau, kad dirbu su kakava, dažnai matau iš nuostabos pakeltą antakį veide ir nesupratimą, todėl ir pradėjau nuo edukacijų. Lietuvoje žmonės labai mažai žino, kas yra tikra, rūšinė kakava, kakavos ceremonija.“

Paklaustas, kuo „Gyva kakava“ skiriasi nuo nesaldžios (karčios), kurią galima nusipirkti prekybos centruose, paaiškino, kad esminis skirtumas yra tarp kakavos pastos ir kakavos miltelių: „Kakavos pupelės yra skrudinamos, nulupamos, malamos ir gaunama kakavos pasta, kitaip tariant, masė. Kambario temperatūroje ji sustingsta, pasidaro kieta. Ir tai tikriausias gamtos šokoladas su natūraliu sviesto ir skaidulų santykiu – 50 proc. sviesto ir 50 proc. tamsių skaidulų. Tokią kakavos pastą aš ir siūlau vartoti kas dieną ar ceremonijoms. Tačiau didžiosios gamyklos šią kakavos pastą dedą į galingą presą, spaudimo metu iš tamsios kakavos pastos išbėga baltas arba balkšvas kakavos sviestas, o prese lieka milteliai. Taigi kakavos milteliai randami parduotuvėse yra kakavos pupelių išspaudos.“

Kitas ryškus skirtumas slypi rūšyse.

„Jei lygintume visą kakavos rinką, rūšinės kakavos pasaulyje išauginama tik 15 proc., todėl netyčia rūšinės kakavos tikrai nenusipirksite. Ta paprastoji, nerūšinė, karčioji kakava gali būti apdorota alkalidais – šarminėmis druskomis. Tokiu būdu kakava įgauna tamsų atspalvį, sumažėja rūgštumas. Ji puikiai tinka kepiniams. Tačiau norint kakavą vartoti kaip supermaistą, ji netinka – šarminimas išplauna didžiąją dalį naudingųjų medžiagų. Taigi mano kakava yra riebi, su natūralia gamtos sudėtimi, švari ir reta, rūšinė.“

Gabrielės Andriulionytės nuotr.