Kepinių sėkmės paslaptis – išmintingai parinkti miltai

Pastarosiomis savaitėmis virtuves ir visus puodus yra okupavusios uogos ir vaisiai: valgome šviežias ir ruošiame atsargas žiemai. Kai vitaminų ir maisto sandėliukų atsargos papildytos, prisimename, kad uogos ir vaisiai puikiai tinka kepiniams: jų galima dėti į blynus, pyragus, ant picų, į salotas. Kepinių gerumui ir sėkmei labai svarbūs tinkami miltai.

Tinkamų miltų pasirinkimas gali tapti tikru iššūkiu, nes jų pasiūla parduotuvių lentynose – ypač plati. Ką reikėtų žinoti apie miltų sudėtį, raidžių ir skaičių derinius etiketėse bei kitas svarbias detales? Kodėl miltai skiriasi ne tik spalva, bet ir poveikiu mūsų sveikatai?

Skaityti etiketę – labai svarbu

Pranešime spaudai primenama, kad tradiciškai visi prekybos vietose parduodami miltai turi bendrą žymėjimą – raidę ir skaičių. Raidė nurodo glitimo kiekį – kuo pirmiau ji yra pagal abėcėlę, tuo daugiau glitimo bus miltuose. Taip pat šalia raidės rašomas skaičius simbolizuoja miltų peleningumą, kuris įprastai svyruoja nuo 400 iki 1800 gramų. Kuo skaičius didesnis, tuo daugiau naudingųjų medžiagų yra išlikę miltuose. Be to, skaičius nurodo ir miltų spalvą – kuo jis mažesnis, tuo miltai bus baltesni.

Visgi restoranų šefė ir sveikos gyvensenos propaguotoja Aida Matulevičiūtė įsitikinusi, jog renkantis miltus labiausiai atkreipti dėmesį reikėtų į baltymų ir skaidulų kiekį.

„Skaidulų kiekis nurodo, ar miltai pagaminti iš viso grūdo, ar ne. Asmeniškai aš visuomet pirmenybę teikiu kuo mažiau prieš malimą luptiems ir valytiems grūdams, idealiu atveju – kai grūdas malamas nepašalinus apvalkalo. Tokiu būdu išsaugoma aukštesnė jų maistinė vertė. O tokius miltus nesunkiai atpažinsite dėl stambesnio rupumo, tamsesnės spalvos“, – tikina A. Matulevičiūtė.

Skiriasi ne tik miltų spalva, bet ir jų poveikis sveikatai. IKI nuotr.


Padarykite vietos netradiciniams miltams!

Pasak pašnekovės, miltų pasiūla yra tokia plati, kad žmonės turėtų dažniau atkreipti dėmesį į miltų alternatyvas.

„Esame įpratę prie tam tikrų kepinių, jų skonių ir net nemėginame keisti įpročių. Tačiau kasdieniuose patiekaluose tikrai galima ieškoti sveikesnių pasirinkimų. Pavyzdžiui, blynams, duonoms ir duonelėms kepti siūlau rinktis alternatyvius miltus: raudonųjų lęšių, grikių, speltų, avinžirnių. Patiekalai įgaus naujų atspalvių ir įdomesnių skonių. Kitas variantas – maišyti kelias skirtingas miltų rūšis. Patiekalas tikrai gali nustebinti skoniu, ir, jei nepadauginsite, pavyzdžiui, cukraus, rezultatas bus dar ir palankesnis sveikatai nei naudojant įprastus miltus“, – pataria maisto ekspertė.

Miltai pakeičia kiaušinį!

Kovojantiems su antsvoriu mitybos specialistai ir dietologai taip pat pataria rinktis viso grūdo miltus ir kepinius iš jų. Juose esantis pakankamas skaidulų kiekis užtikrina ilgiau išliekantį sotumo jausmą, sumažina gliukozės svyravimų kraujyje riziką. A. Matulevičiūtė tikina, jog tam tikros miltų rūšys gali pasitarnauti ir nesaldžiuose kepiniuose: „Pavyzdžiui, net ir kepant tradicinius kotletus, galima įberti šiek tiek viso grūdo ar lęšių miltų – jie suteiks standumo ir skonio. Kituose kepiniuose miltai gali būti naudojami vietoje kiaušinio – tam rekomenduočiau maltų sėmenų, grikių ar žirnių miltus.“

Pyragams – aukščiausia rūšis

Visai kitas reikalas, anot A. Matulevičiūtės, yra išskirtiniai konditeriniai gaminiai, tokie kaip tortai, plikyti pyragaičiai ar kai kurie pyragai. „Tokių gaminių tešla yra specifinė ir jai iš tiesų labiausiai tinka aukščiausios rūšies miltai, padedantys kepiniams pasiekti norimą tekstūrą ir formą. Jais pasimėgauti retomis progomis neturėtų būti tabu. Nemanau, kad toleruojantiems glitimą žmonėms maža jo dozė sveikatai pridarys keblumų, tačiau čia kiekvienas turi atsižvelgti į savo organizmo poreikius. Namuose galime eksperimentuoti ir kepiniams parinkti sveikiausius miltus, o restoranuose ar kavinėse nesilankome kasdien, tad tam tikros nedidelės išimtys yra toleruotinos“, – teigia pašnekovė.