Kavinė „Albina“: meilė ateina ir išeina, o valgyti norisi visada

Po pirmojo savo žygio po Vilniaus valgyklas dažnai girdėjome pastabas, kodėl nebuvome „Albinoje“, ir, kad tikrai turėtume užsukti į „Albiną“. Mat pastaroji kavinė stovi pačiame valgyklų olimpe ir net ne visada yra vadinama valgykla. Diskusiją už baro šiuo klausimu išgirdome jau šiek tiek po 11 val.

„Čia juk ne restoranas“, – sakė išalkęs vyriškis. „Kaip tai ne restoranas“, – atsakė „Pas Albiną“ administratorė ir barmenė Loreta Blažė, kuri ir sutiko mums papasakoti viską, ką turėtume žinoti apie Albiną.

albina12

Valerijos Stonytės nuotr.


Kas yra toji „Albina“?

Netgi bijau pameluoti, bet „Albina“ dirba jau virš 20 metų. Anksčiau kavinė veikė keliuose taškuose, bet liko tik šiame. Tai yra mano vyro mamos, jos vardas Albina, kavinė. Ji yra įkūrėja, bet kadangi Albina nebeturi tiek sveikatos, o aš čia dirbau daug metų, kavinė buvo perduota man ir vyrui. Pačioje pradžioje kavinė startavo su cepelinais, kuriuos visi labai mėgo, bet ir šiandien dirbanti virėja yra apmokyta Albinos. Mes tęsiame tą tradiciją. Pavadinimą nusprendėme palikti tokį patį, nes visi žino istorinę „Albiną“. Praeinantys pro šalį klausia: „Tai kuri ta Albina? Čia jūs?“

Šią vasarą šiek tiek atsinaujinome ir parinkome kiek šiuolaikiškesnį interjerą, nes viskas buvo taip, kaip tada, kai kavinė atsidarė. Turime daug klientų, labai stengiamės, gaminame šviežią maistą ir, norėčiau pabrėžti, kad neturime šaldymo kameros. Manau, kad tai didelis rodiklis, nes ieškant virėjų būna tokių, kurios klausia, ar kotletą turės padaryti pačios, nes kitur joms reikia jį tik ištraukti ir pakepti. Atsakau „Ne“ ir paaiškinu, kad pas mus viskas daroma tą pačią dieną.

Cepelinų receptas yra perimtas iš Albinos, o kaip kiti siūlomi patiekalai?

Mūsų meniu yra pastovus, kartais įvedame po vieną naują patiekalą. Be cepelinų su mėsa dar ruošiame balandėlius, žemaičių blynus. Kaip sako Albina, tai jos „arkliukas“. Turime ir „Astros“ kotletą – vištienos kotletą, įdarytą sviestu ir sūriu. Sovietų laikais į tokį kotletą būdavo dedamos ir razinos. Dabar taip nebedarome – receptą pakeitėme. Sriubas parenkame pagal sezoną: rudenį – tai trinta moliūgų sriuba, vasarą – šaltibarščiai.

albina18

Loreta Blažė (dešinėje) ir likusi kavinės „Albina“ komanda (Valerijos Stonytės nuotr.).


Būna žmonių, kurie ant mūsų pyksta, kad atėję 13–14 val. neberanda cepelinų, žemaičių blynų. Bet taip jau būna. Kai atsidarome 11 val. eilė nusitęsia ir iki laiptų apačios. Iš vienos pusės galima pykti, kad kažko negavai, bet iš kitos pusės, kitą dieną jūs garantuotai gaunate šviežią maistą. Pas mus nieko nelieka ir nieko neperdirbinėjame. Niekada neperkame faršo, o nusiperkame natūralią mėsą ir ją susimalame. Patys pykstame, kai sakoma, kad valgyklų bulvių košė yra gaminama iš miltelių. Mūsų bulvių košė būna su sviestu ir grietinėle. Tada žmonės sako, kad pavalgė kaip pas mamą. Klientai vertina, kad gali matyti mūsų virtuvę.