Karantino pirmi kartai: aktorės Agnės Grudytės virtuali draugų vakarienė pavyko!


Kaip Tu?” klausiu aktorės Agnės Grudytės, kuri kaip ir mes visi šiandien, gyvena tarp keturių sienų, tapusių ir mokykla vaikams, ir biuru suaugusiesiems, ir valgykla alkanieniems, o kelias iki šaldytuvo vienas romantiškiausių šiandienos maršrutų… Į klausimą Agnė man atsako neįtikėtinai žvaliu Puikiai!”



Agne, ar karantino režimas kaip nors pakeitė Tavo šeimos gyvenimo ir mitybos režimą, įpročius, ritualus?

Kardinalių pokyčių tikrai nėra. Kruopas mes visada mėgome, jų mūsų namuose niekada netrūksta, košė pusryčiams įprastas dalykas. Grikius visada perkame 6 kg maišais. Buvo įprasta ir kuo rečiau važiuoti į parduotuvę, užsipirkti kuo ilgesniam laikui. Žinoma, smulkmenas grietinę, kiaušinius ar pieną pirkdavome, kai jie pasibaigdavo. Baigiasi ir lekiam į parduotuvę. Dabar trūksta tų nubėgsiu į parduotuvę trumpam”, kita vertus, labai pasimatė, kokie produktai greičiausiai dingsta. Keista, bet tai yra morkos! Panašiai išgaruoja” grietinė ir sviestas.

Pasikeitė tai, kad kasdien pietaujame namuose visa šeima prie vieno stalo. Įprastai vaikai pietaudavo mokykloje, mes darbuose. Pietus ruošiame keisdamiesi - kartais tuo užsiima suaugusieji, kartais vaikai.


Vaikus traukia virtuvė?

Daugybę metų puoselėjame tradiciją, kurios dėka formuojasi supratimas, kad maisto gaminimas nėra kankynė. Kai laukiame svečių, maisto gamybą paverčiame bendra švente, o ne kankyne tiems, kurie svečius priima. Mes visada maistą gaminame kartu su svečiais. Tai matydami vaikai išmoksta, kad maisto ruošimas yra būdas bendrauti, smagi laisvalaikio forma.


Pusrytinės košės: kokios jos?

Įprastomis dienomis, kai visi einame į mokyklas ir darbus, o ryto laikas yra brangus, kruopos yra iš vakaro užmerkiamos šiltame vandenyje, kad ryte reikėtų jas tik pašildyti, nereikėtų 20 min stovėti prie puodo. Nes kaip taisyklė: jeigu nestovi prie puodo košė būtinai prisvils. Įprastas košes gardiname labai paprastai: druska, pipirais, grietine arba sviestu. Jeigu yra avokado, ant viršaus papjaustome avokado griežinėlių, nuo karščio jie išsilydo labai skanu.

O dabar, kai laikas yra kitoks ir bėga gerokai lėčiau, mes sau leidžiame nesveikus pusryčius, pavyzdžiui, sumuštinį su balta duona. Karantiną stengiamės paversti nedidele švente.

Neliūdime ir per vakarienes. Ypač dabar, atvėsus orams: mes pasikuriame židinį ir tikroje ugnyje kepame mėsą arba verdame troškinius! Neturime sodybos, bet vis tiek turime ant laužo keptos mėsytės!


Įdomu, maisto dabar suvartojate daugiau ar mažiau?