Pasaulyje yra tiek daug sūrio rūšių, kad galva gali susisukti. Vieniems sūris asocijuojasi su gurmaniška vakariene žvakių šviesoje, kitiems – su kaimišku močiutės pamelžtu pienu, o tretiems galbūt su pusryčių sumuštiniu.
Ką reikėtų žinoti apie sūrį, kad sugebėtumėme išsirinkti patį geriausią, ko ieškoti etiketėje ir kaip geriausia sūrį patiekti?
Į ALFAS LIVE laidos vedėjo Alfo Ivanausko klausimus atsako ūkininkas, sūrinės „Varinis puodas“ įkūrėjas Audrius Jokubauskas.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis ir perkant sūrį?
Perkant sūrį reikia atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma į tai, kas tas sūris yra fiziškai. Kai tu gali jį pamatyti, pačiupinėti, pauostyti. Taip jį vertinate savo juslėmis. Jei sūris yra atpjautas, jo paviršius neturėtų būti supelijęs, jame neturėtų būti nepaaiškinamos kilmės skylių, nes kiekviena skylutė turi savo paaiškinimą ir kilmę, vienos yra galimos, kitos – ne. Ir kvapas. Jeigu kalbame apie pelėsinius sūrius, tai kvapas turi būti stiprus, jis gali būti kai kuriems ir nelabai malonus, o sūriai, kurie yra puskiečiai ar kietieji, turėtų skleisti malonų riešutų ir sviesto kvapą. Švieži sūriai turėtų skleisti lengvai rūgštų, pienarūgščių bakterijų kvapą.
Etiketę taip pats svarbu paskaityti. Sūrio etiketėje pamatysite, iš kokio gyvulio pieno ir kur pagamintas sūris. Ir aišku, šiek tiek informacijos apie sudedamąsias dalis. Reikia žinoti, kad geram sūriui pagaminti užtenka pieno, druskos, fermento ir raugo. Jeigu yra kokia nors penkta sudedamoji dalis, pvz.: kalcio chloridas, kiti kietikliai ar skonio stiprikliai, tada galite suprasti, kad tas sūris iš esmės yra prastas ir taip bandyta jį pagerinti. Svarbu atkreipti dėmesį, iš kokio pieno gaminamas sūris: šviežio ar pasterizuoto. Patys geriausi sūriai gaminami iš šviežio pieno.
Jeigu ruošiamas susibūrimas, vakarėlis draugams, šeimai, ką daryti su sūriu, kuriuo norime pavaišinti: anksto papjaustyti sūrio ir geriau leisti žmogui pačiam jo atsipjauti tiek, kiek norisi?
Leisti atsipjauti pačiam yra labai gera prancūziška tradicija, turinti valstietiškas šaknis. Visi susirenka po darbų prie vakarienės stalo ir po sočios vakarienės ratu keliauja padėklas su įvairių rūšių sūriais. Kiekvienas valstietis nešiojasi peilį, su kuriuo atsipjauna sau norimo sūrio. Mes galime padėti peilius ir žmonės tikrai patys atsipjaus. Tai yra labai geras būdas. Ir pliusas ne tik tas, kad sūris nebus supjaustytas iškart, neapdžius gulėdamas, nepraras savo skonio, bet kiekvienas žmogus pjaudamas sūrį pajus šiek tiek daugiau, nei ragaudamas jau seniau atpjautą gabaliuką. Jis pamatys sūrio odelę, tekstūrą, galės pauostyti, pagaliau pajus didesnio sūrio gabalo masę. Tai yra įspūdinga valgymo dalis ir puikus būdas dalintis sūriu.
Sėkmės!
