„Julija Janulaitytė (Julia Janus) – Lietuvos mados dizainerė, per 20 kūrybos metų pristačiusi daugiau nei 30 vardinių drabužių kolekcijų. Veiklos spektras – nuo drabužių dizaino iki baldų bei interjero dekoro kūrimo“, – tiek sako visažinė „Vikipedija“. Tik ji neatskleidžia, kaip dega Julijos akys, kai ji kalba apie maistą.
Maistas Julijai yra labai svarbus ir labai įdomus. Ir – tai dar viena galimybė siekti tobulumo: tokį kruopštumą ir dėmesį, kokį Julija parodė savo patiekalui mūsų žurnale, kad jis būtų šimtu procentų, pamatyti galima retai. „Ko tik aš neišbandžiau, ko tik negaminau. O turimų kulinarinių knygų ir žurnalų nebesuskaičiuoju. Labai juos mėgstu ir noriai skaitau“, – sako Julija. Tad ir pakalbėkime apie maistą.
Kas bendro tarp maisto ir mados? Ar galima sakyti, kad vienas veikia kitą? Jei taip, tai koks tas poveikis?
Mada, kaip ir maistas, yra kiekvienos šalies rinkodaros dalis, padedanti didinti turistų srautus. Kulinarinės ir apsipirkimo kelionės itin domina daugelį žmonių. Abi veiklos yra įtakojamos tų pačių kultūrinių, geopolintinių, mokslo pokyčių. Pavyzdžiui, ir madą, ir gastronomiją veikia ekologijos tema, abiejose labai svarbų vaidmenį atlieka naudojamos medžiagos. Abi kultūros dalys yra apibūdinamos žodžiu „skonis“. Abi nusako žmogaus gyvenimo būdą.
Maistas ir drabužiai susiję jei ne tiesiogiai, tai netiesiogiai. Daugeliu atveju būtent nuo maisto priklauso ir drabužių dydis, ir drabužių fasonas…
Tai yra pasenęs požiūris. Žmogaus medžiagų apykaita dažnai lėtėja dėl patiriamo streso, depresinės būsenos ar netinkamo režimo. Amžius taip pat turi didžiulę įtaką žmogaus organizmui ir sudėjimui. Suaugusio žmogaus kaulų sistema stambėja, audiniai kinta, tad natūralu, kad žmogaus, kuriam yra 30–40 metų, nešiojamų rūbų dydžiai negali būti tokie patys kaip paauglystėje.
Kodėl gimė Jūsų leidiniai „Maistas ir mada“? Kas tai įkvėpė? Jūs pati gaminote su šefais? Kaip vyko procesas? Maistas atitiko kolekcijų temas?
Aš prisistatau kaip gyvenimo būdo dizainerė. Negaliu kurti vieno produkto. Turiu galvoti apie visumą. Todėl kai galvojau apie interjerą, kur norėčiau parduoti savo kolekcijas, įsivaizdavau erdvių namų virtuvę, kurioje susirenkame kaip į namų širdį pasidalyti ne tik maistu, bet ir savo mintimis, istorijomis, naujienomis, lūkesčiais. Taip ir atsitiko: parduotuvės centre visada stovi stalas, padengtas pietums, aplink sukabinti rūbai – kaip žmonės, laukiantys, kol juos pakvies prie stalo. Šalia rūbų ir prie jų priderintų aksesuarų atsirado stalo indai (Julijos pagamintus špinatų riešutus sudėjome į jos kurtą lėkštę „Tree“ – red. past.), stalo papuošalai. Kiekvienos mano parduotuvės interjeras primena stilizuotą virtuvę. Tada gimė idėja leisti sezoninių kolekcijų žurnalus, kuriuose iš pradžių aš pati, o vėliau jau su garsiais šiaurės šalių restoranų šefais kūrėme mados ir maisto dialogą. Mados nuotrauka, nusiųsta šefui, buvo kvietimas sukurti sezoninį panašios išvaizdos patiekalą. Abi nuotraukas sudedame ir išleidžiame viename leidinyje.
„Kultinis“. Ar galima šį žodį sieti su mada? Kas tuomet ta kultinė mada? O su maistu? Koks yra kultinis maistas?
„Kultinis“ yra reklaminis epitetas. Nežinau, kas yra kultinis maistas ar mada. Kas gauna tokius pavadinimus? „Burgerių“ baras? „Vintage“ formos džinsai? Kino filme dažnai minėtas alkoholinis kokteilis? Dar galima būtų pridėti kultinės roko grupės, kuriai seniai laikas į pensiją, pavadinimą ir kultinio rašytojo, praeitame amžiuje gavusio Nobelio premiją, pavardę. Žodžiu, „kultinis“ man asocijuojasi su senu, pavalkiotu ir visiems visiems labai žinomu (šypsosi).
Maistas – būtinumas? Energija? Kuras organizmui? Laimės pakaitalas? Galimybė atsiskleisti? Bendravimas? Kūryba?
Ir viena, ir kita. Taikomasis menas. Gal tik laimės jis negali pakeisti. Gali būti sudedamoji jos dalis.
Kokie stipriausi Jūsų kulinariniai įspūdžiai? Ką skaniausio ir ką siaubingiausio yra tekę valgyti?
Gerai suderinti produktai visada skanu. Mane sunku nustebinti. Galbūt siaubingiausia yra tada, kai žmonės sumaišo produktus taip, kad, atrodo, jie nemyli nei savęs, nei tų, kas valgys, ir apskritai nekenčia maisto (taip kartais pasitaiko pakelės užeigose). Todėl kelionėse renkuosi paskaityti bent atsiliepimus internete apie tas vietas, kur tenka rinktis pavalgyti.
Kokį maistą Jūs labiausiai mėgstate? Jūsų mėgstamiausias patiekalas ir Jūsų firminis patiekalas?
Labai įvairų. Mėgstu daug skirtingų virtuvių, skonių ir mitybos krypčių patiekalų. Man patinka indiškas, japoniškas maistas, italų, graikų, gruzinų, Baltijos šalių, Maroko patiekalai (ir čia reikėtų pastebėti, su kokiu švelnumu ir aistra Julija kalba apie mamos gaminamą obuolių musą, vanilinį kremą – red. past.).
Penki Jūsų mėgstamiausi produktai?
Mėlynės, baravykai, pomidorai, ėriena, žirniai. Šie produktai mano mėgstami dabar, šį sezoną. Mano pasirinkimas nuolat kinta. Neprisirišu prie produktų. Keičiu juos pagal metų laikus ir nuotaiką.
Kokie yra Jūsų maisto pirkimo įpročiai?
Perku šviežią ir daugiausiai vietinį maistą. Mėgstu įvairius prieskonius.
Ar Jūs pati mėgstate gaminti? Kaip dažnai tai darote?
Labai mėgstu gaminti. Tai – mano antras mėgstamiausias užsiėmimas po mados.
Kada prasidėjo Jūsų romanas su virtuve?
Gaminti pradėjau intuityviai, supratau, kad paragavusi galiu atkartoti daugelį skonių nenaudodama recepto. Dabar prisigyvenau iki tiek, kad man neįdomu restorane, jei jo patiekalus galiu lengvai pagaminti namie (šypsosi). Išsinagrinėjau įvairias mitybos pakraipas. Radau ir moku gaminti vegetariškai, veganiškai, žaliavalgiškai, paleo, įvairių šalių nacionalinės virtuvės patiekalus, sėkmingai juos miksuoju ir išgaunu naujus skonius.
Ar yra tokių produktų, kurių visuomet galima rasti Jūsų šaldytuve?
Kaimiški kiaušiniai ir juoda rupi duona visada yra šaldytuve. Be pomidorų ir avokadų irgi beveik niekada nelieku.
Ar savo kulinariniame arsenale turite patiekalų greitukų-gelbėtojų? Jai taip, tai kokie?
Visada galiu ką nors labai greitai pagaminti, jei namuose yra kiaušinių, daržovių ar mėsos, žuvies. Jei net to nėra, užtenka kokių nors kruopų ir svogūnų ar miltų ir varškės tam, kad pagaminčiau greitą ir skanų patiekalą.
Jei turėtumėte savo restoraną, koks jis būtų?
Tai būtų restoranas-mados parduotuvė. Hibridas (šypsosi).
Valerijos Stonytės nuotr.
Špinatų riešutai
300 g špinatų
1 maža aitrioji paprika (smulkinta)
1 skiltelė česnako (smulkinta)
2 kiaušiniai
40 g puskiečio sūrio
Didelis puodelis duonos trupinių, sumaišytų su įvairiais džiovintais prieskoniais (česnaku, svogūnu, raudonėliu, mairūnu, paprika, juodaisiais pipirais – iš viso 2 šaukštai)
2 šaukštai lydyto sviesto
Aguonų arba juodųjų sezamų apvolioti
Špinatus įmeskite į puodą, pakaitinkite, kol sukris. Atvėsintus nusunkite ir sukapokite peiliu.
Kiaušinius suplakite su aitriosiomis paprikomis, česnaku. Į špinatus supilkite kiaušinių plakinį, sūrį, sviestą, suberkite džiūvėsėlius.
Viską suminkykite rankomis, formuokite mažus rutuliukus, apvoliokite aguonose arba sezamų sėklose, sudėkite ant kepimo popieriaus, apipurkšto alyvuogių aliejumi.
Kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 200 °C, 20–25 min.
Patiekite su įvairiais padažais – keptų paprikų, česnakiniu jogurto padažu.
Daugiau skanių interviu, receptų ir patarimų visuomet rasite žurnale „Verdu ir kepu“.
#dizainere #julijajanus #špinatai #interviu #verduirkepu #špinatųriešutai #Verduirkepužurnalas
