Gilas Hovavas neabejotinai yra viena garsiausių kulinarijos žvaigždžių Izraelyje, nors pats tikina, kad tikrai už jį yra garsesnių. Garsus maisto kritikas, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, kulinarinių knygų ir istorinių romanų autorius, lektorius – būtų galima vardyti ir toliau, ką šis žmogus yra nuveikęs. Tačiau labiausiai akcentuojama, kad G. Hovavas pakeitė Izraelio virtuvę ir suteikė jai „gourmet dining“ statusą. Padarė kulinarijoje beveik tą patį, ką kažkada su kalba padarė jo prosenelis Eliezer Ben-Yehuda, atkūręs senąją hebrajų kalbą.
Iki šiol rašote kaip maisto kritikas. Ar galima restoranų kritiką vadinti darbu? Ką turi mokėti toks žmogus?
Žinoma, visada galima ginčytis dėl objektyvumo šioje srityje. Aš pats sakau, kad, tarkime, sušiai yra Dievo bausmės japonams už Perl Harborą (juokiasi). Apie restoranus rašantis žmogus turi būti tikrai išsilavinęs, labai daug žinoti ir, remdamasis savo patirtimi, galėti vertinti.
Mano mama niekada negamino, tėtis net nemokėjo išsivirti kiaušinio, todėl nemažai valgydavome mieste. Tad, palyginti su kitais žydais, nuo vaikystės turėjau gana plačias žinias apie maistą, kurios vėliau pravertė rašant komentarus apie restoranus.
Ne tik kritikuojate restoranus, bet ir „kepate“ receptų knygas – jau parašėte 15. Vedėte kulinarijos laidas. Kaip jūsų gyvenime atsirado tokia meilė maistui?
Aš pats esu kilęs iš keistos šeimos: mano abu tėvai sėkmingai siekė karjeros, o kartu su mumis gyveno senelė. Na, arba mes gyvenome kartu su ja. Priklauso, kaip pažiūrėsi. Būtent iš jos paveldėjau meilę paprastam maistui. Nors buvo kilusi iš neįtikėtinai turtingos šeimos, pati išmoko gaminti iš tarnų. Kai ji mirė, man jau buvo 20 metų, tą dieną ir pradėjau gaminti, nes maisto gaminimas man yra lygus atminčiai, o skonis yra susijęs su širdimi.
Visur teigiama, kad jūs iš esmės pakeitėte žydų virtuvę. Kaip to pasiekėte?
Iš pradžių bandžiau senuosius receptus gaminti naudodamas naujausias technologijas, bet tada tas maistas jau būdavo kitoks. Dabar noriu grįžti prie žydų virtuvės ištakų ir sugrąžinti skonį, su kuriuo mes užaugome. Tai – tikrai ne prabangos skonis, jis itin paprastas. Maistas juk susijęs su meile, saugumu, ką mes jausdavome vaikystėje, todėl ne vienas garsus šefas dabar taip pat siekia to paties – grįžti į pačią pradžią.
Kokias tendencijas dabar pastebite? Link ko eina kulinarijos pasaulis?
Izraelio virtuvė yra labai skirtinga – rasite čia ir labai prabangių restoranų, atstovaujančių įvairiausioms pasaulio virtuvėms, ir paprastų, kuriems aš pats labiau simpatizuoju.
Pasaulio mastu matau atskirtį tarp „fine-dining“ tipo restoranų ir „fun-dining“. Tai iš tiesų yra iššūkis. Mes juk pratę prie prabangių restoranų, turinčių „Michelin“ žvaigždes, už kurių stovi dideli pinigai, kur stalo įrankiai gali būti tik sidabriniai ir pan. O šiais laikais viskas apsiverčia ir apsilankymas restorane labiau primena vakarėlį, kur nesvarbu net tai, kaip ateini apsirengęs… Žinoma, nuo to gali nukentėti maisto kokybė, bet restoranai tampa labiau prieinami platesniam žmonių ratui, o tai nėra blogai verslui.
Comments