Išmanus Velykų stalas pagal Elžbietą


Net kai nereikia skubėti, pasiruošimas didžiosioms metų šventėms reiškia šiek tiek adrenalino nervų sistemai. Kiek, ko, kaip, kada gaminti? Eksperimentuoti ar kartotis?

Racionalūs, taupūs ir kūrybingi žurnalo VERDU IR KEPU vyr. redaktorės Elžbietos Monkevič patarimai.


Velykos, VMG receptai
Jūratės Ivanauskaitės-Valantinės nuotr.


Tradicijos ar naujovės?

Didžiosios metų šventės, kurias švenčiame šeimose, yra metas, kai prisimename, kas buvo ir kuriame kažką, kad ir toliau taip būtų. Trumpai tariant, paprastos šeimos tradicijos šiuo metu yra svarbesnės nei įmantriausios naujovės. Naujovės tinka gimtadieniui, gal naujiesiems, o Velykos kaip ir Kalėdos yra apie tradicijas, kurios mums reiškia saugumą. Jeigu kasmet kursime, gaminsime, darysime vis kažką naujo, to saugumo, žinojimo, kad nepaisant nieko, šiemet bus taip, kaip buvo pernai, tiesiog nebeliks.


Atradimų ar įprasti skoniai?

Patarčiau galvoti ir į valgiaraštį įtraukti ne tai, kas madinga ir ką vakar atradote receptų knygoje, o tai, ką – gerai žinote – mėgsta ir valgo šeimos nariai ir svečiai.

Eksperimentuokite kasdienybėje, kai turite laiko, bet ne per didžiąsias šventes. Eksperimentai visada reiškia šiek tiek daugiau streso, pastangų, reikalauja kiek neįprastų produktų, kurių reikia ieškoti. Tiems, kas ruošia šventinį stalą, darbo ir taip užtenka – kam dar labiau save apkrauti. Juolab, kad eksperimentai ne visada baigiasi sėkme ir komplimentais. Šventėms visada geriau paprasčiau, bet gerai, nei ištaigingai, bet abejotinai.




Norisi, kad ant šventinio stalo būtų daug ir visko. Kiek ir ko yra pakankamai?

Visada geriau mažiau nei daugiau. Ir visada geriau mažiau, bet geros kokybės ir švieži produktai bei patiekalai. Nesuvalgysime daugiau, nei galime suvalgyti, be to, kuo daugiau patiekalų ir skonių, tuo labiau susimaišo ir pasimiršta skoniai. Todėl valgiaraštis neturėtų būti ilgas. Ant stalo pakanka dviejų šaltų patiekalų – mišrainės ir šviežių daržovių salotų, vieno karšto ir deserto.