Gelminė Glemžaitė: kino aikštelėje tenka ir nesąmonių valgyti

Gelminės Glemžaitės vardas pastaruoju metu linksniuojamas itin dažnai. Bandydama tiek teatro, tiek kino vaidmenis, aktorė pernai pelnė Sidabrinę gervę už geriausią antraplanį moters vaidmenį filme „Šventasis“, o naujausias jos darbas – daug žiūrovų simpatijų spėjęs sulaukti filmas „Išgyventi vasarą“. VMGonline.lt kalbėjosi su Gelmine apie dvi įdomiausias temas: kiną ir maistą.

Gelminė Glemžaitė
Asmeninio archyvo nuot.

Tai kuo gi maitinasi aktoriai? Ar pavyksta išlaikyti reguliarų maitinimosi režimą? Ir kaip įprastai tenka valgyti būnant filmavimo aikštelėje?

Asmeniškai mano mityba labai priklauso nuo to, kur būtent tam tikru gyvenimo etapu dirbu. Kadangi aktoriaus, ypač laisvai samdomo, kokia aš ir esu, darbas ir jo tempas yra labai nepastovus, tai bent mityboje bandau išlaikyti tam tikrą balansą. Kiek pastebėjau, geriausiai pavyksta „teisingai“ ir reguliariai maitintis tada, kai darbuose būna ramesnis ir laisvesnis etapas. Tada ir labiau galvoju ką valgau, ir pati gaminuosi maistą, nes tam būna daugiau laiko, noro ir jėgų. O kai užgriūna daug darbų vienu metu, tai pasimiršta visi principai, režimai ir „teisinga“ mityba.

Filmavimo aikštelėse, tiek kino, tiek serialų, dažniausiai aktorių maitinimu būna pasirūpinta. Aišku, tada jau nebelabai gali rinktis ką valgyti, bet džiaugiesi, kad apskritai gauni pavalgyti laiku ir nemiršti iš bado. Nors yra tekę turėti ir labai malonių patirčių, kur visa filmavimo komanda pietų laukdavom kaip šventės, nes maistas būdavo labai skanus ir įvairus. O, tarkim, repetuojant spektaklį ar važinėjant su gastrolėmis po Lietuvą, tai jau savo maitinimu rūpinies pats kaip pavyksta. Tenka ir degalinėse nesąmones valgyti, ir kavinėse ar restoranuose, ir užsisakinėt tą pačią picą. O jei pavyksta bent kartą į mėnesį pasiimt maisto iš namų, tai jautiesi didžiausias sveikuolis pasaulyje.

Asmeninio archyvo nuotr.


Ar, pradėjus intensyviau sieti karjerą su vaidyba, teko kaip nors pakeisti valgymo įpročius?

Nežinau kiek mano mitybai ar jos pokyčiams įtakos turėjo būtent aktoriaus profesija, o kiek tiesiog gyvenimiška patirtis ar santykis su savimi, savo sveikata ir kūnu. Ką pastebėjau bėgant metams, tai kad kuo toliau, tuo labiau darosi svarbu, ką „dedu į save“. Ir maistas tikrai yra sritis, kuriai man negaila pinigų ir nesinori kažko sutaupyti. Aišku, tai susiję ir su finansine padėtimi, bet jei studijų metais būdavo gaila pinigų kokybiškam maistui, tai dabar geriau jau pagailiu pinigų drabužiams, „šmutkėms“ ir kitokioms nesąmonėms. Vis labiau jaučiu, kiek daug maistas daro įtakos savijautai, fizinei formai, sveikatai ir net psichologinei būsenai. O visi šitie faktoriai mano darbe yra labai svarbūs. Čia, žinoma, kalbu ir apie tai, kad kokybiškas ir reguliarus maitinimasis tiesiog yra viena iš rūpesčio ir atidumo sau bei savo savijautai sudedamųjų dalių.


Asmeninio archyvo nuotr.


Ar turite kokių nors mėgstamų filmų, kurie būtų susiję su maistu, kulinarija?

Man maistas ir kulinarija apskritai yra labai įdomi sritis. Ir labai mėgstu žiūrėti tiek vaidybinius, tiek dokumentinius filmus šia tema. Labai patiko „Netflix“ dokumentinis serialas „Chef’s Table“, kuris yra tikrai ne tik apie maistą, bet ir apie įkvėpimą bei kūrybą apskritai. Taip pat kiekvienais metais labai laukiu „Kino pavasario“ kuli