Dr. Edita Gavelienė: „Yra priežastis, kodėl pienas, mėsa ir bulvė tapo „atpirkimo ožiais“

Šeštadieninėje Alfas Live laidoje jos vedėjas Alfas Ivanauskas su laidos viešnia – garsiausia Lietuvos dietologe dr. Edita Gaveliene kalbėjosi apie tai, apie ką kalbamasi biurų virtuvėlėse, draugų susibūrimuose ir net per atostogas, naršoma internetuose ir knygynų lentynose. Tai amžinai aktuali ir neišsemiama tema – dietos!


Edita Gavelienė, VMGonline
Delfi.lt

Laidoje gydytoja atskleidė, kodėl atsargiau turėtume žavėtis kitų šalių mitybos įpročiais; ar mums, lietuviams, tikrai tinka sveikiausia pasaulyje pripažinta Viduržemio jūros regiono dieta? Kodėl kaip tik mėsa ir pienas tapo šių laikų „atpirkimo ožiu“ ir kodėl juo galėtų tapti net ir, regis, visiškai „nekaltas“ agurkas.


Edita, ką tik grįžote iš atostogų Tailande. Kokie tos šalies žmonių mitybos įpročiai lyginant su mūsiškiais?

Jie turi savo įpročius, mes – savus. Jie turi savo maisto produktus, mes – savus. Tam tikro krašto mitybą formuoja daugybė veiksnių – ir tam tikri jiems būdingi produktai, ir tradicijos, ir tam tikras maisto ruošimo būdas, požiūris į mitybą apskritai. Tailande mačiau daug teigiamų, bet ir savotiškų mūsų akiai dalykų. Pavyzdžiui, jų baltymų šaltinis yra tai, ko mes net nevadiname maisto produktu – įvairūs vabzdžiai, kurių gausu jų kasdieniame racione. Reikia neužmiršti, kad kiekvienas mūsų dar motinos įsčiose paveldime maisto skonio suvokimo galimybę, kurią galime tobulinti per gyvenimą, tačiau kaip tik dėl to ir nereikėtų tapatintis su svetimų kraštų žmonių maitinimosi įpročiais ir bandyti kažką radikaliai keisti savo mityboje.


Dabar visi mums sako: „Valgykite mažiau mėsos.“ Ar tiesa, kad pakanka jos valgyti vos du ar tris kartus per savaitę?

Tai yra tiesa. Tačiau labai nesinorėtų akcentuoti vieno maisto produkto. Visada sakau: „Mūsų vidaus organai akių neturi, jiems reikalingos maistinės medžiagos, t. y. vitaminai, mineralinės medžiagos ir pan. o jau mūsų reikalas ir pasirinkimo galimybė, iš kokių produktų tas medžiagas gausime.

Mėsa turi daug geležies, kitų mikroelementų, B grupės vitaminų ir – svarbiausia – yra visavertis baltymų šaltinis. Prieš keliasdešimt metų, būtent tada, kai išaiškėjo baltymų svarba žmogaus organizmui, buvo pradėta itin raginti valgyti mėsą ir kitus gyvūninės kilmės baltymus. Bėgant laikui atsirado galimybė mėsos gauti daugiau, o ruošti ją nėra nesudėtinga, nes tai – sotus ir skanus patiekalas, todėl ir nutiko taip, kad mėsa tapo vyraujančiu produktu mūsų valgiaraštyje ir tai nėra gerai. Nebūtų gerai, jeigu bet koks kitas produktas imtų vyrauti, pavyzdžiui, agurkas. Tai nereikš, kad pats agurkas yra blogas, tai reikš, kad valgydami didelį jo kiekį nuskriausime save negaudami kitų produktų, dėl kurių organizmas gauna įvairių maisto medžiagų.


Unsplash.com nuotr.


Vis dar galima išgirsti sakant, kad mėsos, bulvių ir daržovių valgyti kartu negalima, reikėtų atskirai. Ar tai tiesa?

Šis rekomendacija buvo gavusi maisto derinimo pavadinimą. Buvo madinga iš lėkštės išmesti kompleksinius angliavandenius, esą jų negalima maišyti su kitais produktais.

Tokiame produktų sudėliojime lėkštėje, kai šalia mėsos nėra bulvės, yra ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, jeigu sakoma, kad bulvė netinka prie mėsos, tai tarsi aišku, kad likusią lėkštės dalį turėtų užimti daržovės. Taigi, teigiamas dalykas yra tai, kad daržovių, tikėtina, bus suvalgoma daugiau. Tačiau taip dėliojant produktus gali nutikti ir organizmui nelabai palankus dalykas: gali būti, kad tų kompleksinių angliavandenių neberasime, kur ir kada valgyti. Kur „įterpti“ tą vargšę bulvę, kuri šiaip jau yra naudingas organizmui produktas, kol nesugadiname jos įvairiais netinkamais paruošimo būdais. Kada ir su kuo ją valgyti?!

Tiesa yra ta, kad mūsų virškinamajame trakte maistas virškinasi ne dvi ir ne tris, o kartais ir aštuoniolika valandų, ir viskas virškinasi kartu – ir bulvė, ir mėsa, ir daržovės. Mūsų organizme nėra selektyvaus virškinimo, t. y. kai suvalgome baltymą, jos virškinimui išsiskiria ir angliavandeniams virškinti skirti fermentai, trumpai tariant, išsiskiria virškinimo sultys, kurios virškina viską. Taigi viskas, ką suvalgysime, bus suvirškinta, tačiau kad jaustumės komfortiškiau, svarbu neperkrauti virškinimo sistemos maistu. Suvalgomo maisto tūris neturėtų viršyti suaugusio žmogaus skrandžio pajėgumų.


Pastaruoju metu itin daug dėmesi