Šeštadieninėje Alfas Live laidoje jos vedėjas Alfas Ivanauskas su laidos viešnia – garsiausia Lietuvos dietologe dr. Edita Gaveliene kalbėjosi apie tai, apie ką kalbamasi biurų virtuvėlėse, draugų susibūrimuose ir net per atostogas, naršoma internetuose ir knygynų lentynose. Tai amžinai aktuali ir neišsemiama tema – dietos!
Laidoje gydytoja atskleidė, kodėl atsargiau turėtume žavėtis kitų šalių mitybos įpročiais; ar mums, lietuviams, tikrai tinka sveikiausia pasaulyje pripažinta Viduržemio jūros regiono dieta? Kodėl kaip tik mėsa ir pienas tapo šių laikų „atpirkimo ožiu“ ir kodėl juo galėtų tapti net ir, regis, visiškai „nekaltas“ agurkas.
Edita, ką tik grįžote iš atostogų Tailande. Kokie tos šalies žmonių mitybos įpročiai lyginant su mūsiškiais?
Jie turi savo įpročius, mes – savus. Jie turi savo maisto produktus, mes – savus. Tam tikro krašto mitybą formuoja daugybė veiksnių – ir tam tikri jiems būdingi produktai, ir tradicijos, ir tam tikras maisto ruošimo būdas, požiūris į mitybą apskritai. Tailande mačiau daug teigiamų, bet ir savotiškų mūsų akiai dalykų. Pavyzdžiui, jų baltymų šaltinis yra tai, ko mes net nevadiname maisto produktu – įvairūs vabzdžiai, kurių gausu jų kasdieniame racione. Reikia neužmiršti, kad kiekvienas mūsų dar motinos įsčiose paveldime maisto skonio suvokimo galimybę, kurią galime tobulinti per gyvenimą, tačiau kaip tik dėl to ir nereikėtų tapatintis su svetimų kraštų žmonių maitinimosi įpročiais ir bandyti kažką radikaliai keisti savo mityboje.
Dabar visi mums sako: „Valgykite mažiau mėsos.“ Ar tiesa, kad pakanka jos valgyti vos du ar tris kartus per savaitę?
Tai yra tiesa. Tačiau labai nesinorėtų akcentuoti vieno maisto produkto. Visada sakau: „Mūsų vidaus organai akių neturi, jiems reikalingos maistinės medžiagos, t. y. vitaminai, mineralinės medžiagos ir pan. o jau mūsų reikalas ir pasirinkimo galimybė, iš kokių produktų tas medžiagas gausime.
Mėsa turi daug geležies, kitų mikroelementų, B grupės vitaminų ir – svarbiausia – yra visavertis baltymų šaltinis. Prieš keliasdešimt metų, būtent tada, kai išaiškėjo baltymų svarba žmogaus organizmui, buvo pradėta itin raginti valgyti mėsą ir kitus gyvūninės kilmės baltymus. Bėgant laikui atsirado galimybė mėsos gauti daugiau, o ruošti ją nėra nesudėtinga, nes tai – sotus ir skanus patiekalas, todėl ir nutiko taip, kad mėsa tapo vyraujančiu produktu mūsų valgiaraštyje ir tai nėra gerai. Nebūtų gerai, jeigu bet koks kitas produktas imtų vyrauti, pavyzdžiui, agurkas. Tai nereikš, kad pats agurkas yra blogas, tai reikš, kad valgydami didelį jo kiekį nuskriausime save negaudami kitų produktų, dėl kurių organizmas gauna įvairių maisto medžiagų.
Vis dar galima išgirsti sakant, kad mėsos, bulvių ir daržovių valgyti kartu negalima, reikėtų atskirai. Ar tai tiesa?
Šis rekomendacija buvo gavusi maisto derinimo pavadinimą. Buvo madinga iš lėkštės išmesti kompleksinius angliavandenius, esą jų negalima maišyti su kitais produktais.
Tokiame produktų sudėliojime lėkštėje, kai šalia mėsos nėra bulvės, yra ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, jeigu sakoma, kad bulvė netinka prie mėsos, tai tarsi aišku, kad likusią lėkštės dalį turėtų užimti daržovės. Taigi, teigiamas dalykas yra tai, kad daržovių, tikėtina, bus suvalgoma daugiau. Tačiau taip dėliojant produktus gali nutikti ir organizmui nelabai palankus dalykas: gali būti, kad tų kompleksinių angliavandenių neberasime, kur ir kada valgyti. Kur „įterpti“ tą vargšę bulvę, kuri šiaip jau yra naudingas organizmui produktas, kol nesugadiname jos įvairiais netinkamais paruošimo būdais. Kada ir su kuo ją valgyti?!
Tiesa yra ta, kad mūsų virškinamajame trakte maistas virškinasi ne dvi ir ne tris, o kartais ir aštuoniolika valandų, ir viskas virškinasi kartu – ir bulvė, ir mėsa, ir daržovės. Mūsų organizme nėra selektyvaus virškinimo, t. y. kai suvalgome baltymą, jos virškinimui išsiskiria ir angliavandeniams virškinti skirti fermentai, trumpai tariant, išsiskiria virškinimo sultys, kurios virškina viską. Taigi viskas, ką suvalgysime, bus suvirškinta, tačiau kad jaustumės komfortiškiau, svarbu neperkrauti virškinimo sistemos maistu. Suvalgomo maisto tūris neturėtų viršyti suaugusio žmogaus skrandžio pajėgumų.
Pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukia pienas. Vieni jį peikia, kiti gina. Ką jūs apie jį manote?
Su pienu yra nutikę tas pats, kas ir su daugybe kitų maisto produktų. Rekomendacijos nevartoti pieno produktų mus pasiekė iš sergantiems asmenims rekomenduojamos mitybos.
Yra žmonių, kurie dėl kažkokių priežasčių negali valgyti pieno, dažniausiai dėl to, kad netoleruoja laktozės, pieno cukraus. Taip gali nutikti vyresniame amžiuje, kai sumažėja pieno cukrų skaidančių fermentų, kartais tai gali būti įgimta arba tam tikrų ligų pasekmė, o kartais –net ir visos tautos ypatumas. Studijos rodo, kad tik 30 proc. Lietuvos gyventojų turi mažesnio ar didesnio laipsnio pieno cukrų skaidančio fermento trūkumą, t. y. maždaug trečdalis gyventojų turėtų į tai atkreipti dėmesį ir pasirinkti, valgyti toliau pieno produktus ar ne.
Pienas vienareikšmiškai naudingas organizmui: iš jo gauname visaverčius baltymus, kalcį, fosforą, magnį, o su rūgusio pieno produktais – gerąsias bakterijas, be kurių organizmui būtų sunku funkcionuoti.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Pasaulyje yra daug ir įvairių dietų, jos netgi reitinguojamos. Štai neseniai buvo paskelbta, kad sveikiausia yra Viduržemio jūros regiono dieta. Ką manote apie ją?
Išties amerikiečiai surengė gana linksmą reitingavimą ir dietas suskirstė į tam tikras grupes. Vienos jų skirtos kūno masės kontrolei, kitos širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto prevencijai, išskirta komercinių dietų kategorija ir pan. Dietų reitingas sudarytas vertinant dietos žalą ir naudą organizmui. Reitingų lentelėje į priekį šoktelėjo Viduržemio jūros regiono dieta, ji išrinkta kaip palankiausia sveikatai.
Įdomu yra tai, kad daug keliaujantis šiuolaikinis žmogus, lankydamasis tame regione, mato, kad tenykščiai žmonės valgo picas ir panašius dalykus, tad jam kyla klausimas: argi tai sveika? Tačiau iš tiesų Viduržemio regiono dietai būdingas toks maisto racionas, kuris buvo būdingas maždaug 1960-aisiais tame regione gyvenantiems žmonėms. Viduržemio jūros regiono mitybos racionui būdingas šiek tiek mažesnis gyvūninės kilmės, didesnis augalinės kilmės riebalų kiekis, vyrauja alyvuogių aliejus, daugiau daržovių, mažai perdirbto maisto.
Dietų reitinguotojai netiria dietų moksliškai, tačiau Viduržemio jūros regiono dieta yra ištirta ir moksliškai bei pripažinta kaip labiausiai tinkanti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Kita vertus, geriau paanalizavus paaiškėja ir kiti dalykai, kaip antai: toje dietoje gausus česnakų kiekis, geriama daug vandens, saikingai vyno, be to, visada pabrėžiama gyvensena, stilius ir gyvenamoji vieta. Taigi reikia neužmiršti, kad norėdami maitintis pagal Viduržemio regiono dietą ir patirti jos efektyvumą, mes turėtume ten ir gyventi, kasdien pasikabinti saulę danguje ir būti ramesni reaguodami į gyvenimą.
Visi mes žmonės ir norime tikėti taisyklėmis, kurios neva gali padaryti stebuklus. Štai kažkas pasakė, kad ryte reikia gerti vandenį su citrina ir visi kaip išprotėję jį geria, nesvarbu, kad kažkam galbūt tai didina skrandžio rūgštingumą. Ar tiesa, kad dieta yra skirta sergantiesiems?
Dieta yra graikų kilmės žodis, kuris reiškia tam tikrą gyvenimo būdą, ir tik vėliau transformavosi į tam tikro raciono apibūdinimą. Specialistai dieta vadina tam tikrą mitybos racioną, kuris skirtas žmogaus sveikatos arba remisijos pasiekimui, jeigu sergama kokia nors lėtine ligos. Taip, dieta yra tam tikrų sutrikimų koregavimui skirtas maitinimosi racionas.
Esame žmonės ir visada išgirstame tai, ką padaryti mums yra lengviausia, bet niekada to, kas sunkiau, todėl rinkdamiesi, kaip valgyti, dažniausiai neišpildome visumos. Nors iš tiesų visumą išpildyti labai nesudėtinga: tereikia suplanuoti savo dieną įtraukiant valgymą. Kai dienos plane atsiras punktas – pavalgyti, visa kita taip pat tvarkysis ir keisis. Tada galime laikytis Viduržemio jūros regiono, protarpinio badavimo ir kokios tik norite dietos, nes kai turime valgymo režimą, mes atkreipiame dėmesį į tai, kas yra mūsų lėkštėse, ir tai yra palanku sveikatai. Turint mitybos režimą nekyla emocinių sunkumų, nes jeigu per smarkiai suvaržome savo racioną, neturime galimybės pasirinkti, jausimės nelaimingi ir pastangos tikrai neatsipirks. Vos pajuntame, kad pastangos neatsiperka, tokią dietą reikia mesti tą pačią minutę.
Visą ALFAS LIVE laidą galite pažiūrėti ČIA.
