Savo tingumą ir nevisavertę mitybą žmonės dažnai teisina laiko trūkumu ir darbų gausa, tačiau tiesa yra ta, kad sveikuoliu galime būti kiekvienas. Sveikos gyvensenos mokytojas, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentas Eligijus Valskis teigia, kad laiko sąnaudos nėra didelės – miego kiekis yra atvirkščiai proporcingas amžiui, o rytinei mankštai užtenka ir 15 minučių. Daug svarbiau, užsiimant visumine (holistine) sveika gyvensena, yra tiesiog nepamiršti tinkamai kvėpuoti ir būti sąmoningam.
Visuminė sveika gyvensena nuo tiesiog paprastos sveikos gyvensenos skiriasi tuo, kad turi savo vertybių skalę. Anot E. Valskio, tai yra kur kas daugiau nei prievolė sveikai maitintis ir palaikyti fizinę formą.
„Tai – doros principų laikymasis, atsakingumas, teisingumas, dvasingumas, kūrybingumas, kultūringumas, disciplina, meilė ir pagarba, ryžtingumas, ištvermingumas, pasišventimas, buvimas geram, patenkintam ir laimingam žmogui čia ir dabar“, – vardija sveikuolis.
Būtent todėl nėra taip lengva paaiškinti, iš kokio molio turėtų būti drėbtas sveikuolis, bet jeigu turėtume tai pasakyti vos keliais žodžiais, sveikuolį apibrėžtume taip: žmogus, kuris kiekvieną dieną rūpinasi savo kūnu, dvasia ir siela. Tačiau tokio apibūdinimo taikymas yra tikslus tik tada, kai žinome, kas už jo slypi.
nebūtina šokti į eketę, kai gali užtekti kontrastinio dušo
„Mechaniškas judėjimas, pametus galvą, nėra sveikuoliškas. Nepasakyčiau, kad ir grūdinimasis yra pats svarbiausias elementas: nebūtina šokti į eketę, kai gali užtekti kontrastinio dušo. Reikia ir atsipalaiduoti, bet klaidingai galvojama, kad gulėjimas yra poilsis – turime leisti pailsėti ir centrinei nervų sistemai. Pabrėžiu, kad mityba turi būti tinkama, o ne sveika, kaip įprasta sakyti, nes vieni sveiku dalyku laiko konservus“, – painią sveikuolio terminiją komentavo E. Valskis. Tačiau, kaip tvirtina pašnekovas, netgi 8 valandų trukmės darbo diena biuro kėdėje nėra kliūtis būti sveikesniam ir rūpintis savimi.
Eligijau, įprasta manyti, kad pietų pertraukos laikas yra skirtas alkio numarinimui, fiziologinių poreikių patenkinimui. Kaip galima efektyviau išnaudoti laisvus vidurdienius?
Jau nekalbant apie pietų pertrauką, sėdimą darbą dirbantys žmonės kas valandą penkias minutes turėtų skirti mankštai. Svarbiausia pakeisti padėtį: būtina atsistoti, jeigu stovite – atsisėsti. Sėdint pakratykite kojas, patrepsėkite, pasirąžykite, įtempkite raumenis – taip suaktyvinsite kraujotaką ir limfotaką. Gerkite skysčių. Norėdami atnaujinti protinį darbingumą, penkias minutes skirkite atpalaiduojančios muzikos klausymui. Laikantis mitybos higienos, neturėtume valgyti supykę ar nervingi, o tik kupini teigiamų emocijų. Jeigu eidami valgyti būsime pervargę, valgysime ne ką kita, o tą patį darbą, kuris mus vargina. Tai pakeisti gali grupiniai juoko proceso pratimai, kurių metu iš pradžių juokiamasi dirbtinai, bet, prasidėjus garsų kakofonijai, tam tikras juoko dažnis prabudina mūsų esybę ir tada juoktis pradedame natūraliai.
Nereikia pamiršti ir kvėpavimo, nes jo metu iš mūsų organizmo pasišalina 80 proc. toksinų. Kvėpavimo pratimai – tai gilus nosinis kvėpavimas išvėdintoje patalpoje ar patalpoje su pravertu langu. Mokslininkai rekomenduoja atlikti bent šešiasdešimt gilių įkvėpimų – tai sustiprina protinį pajėgumą, intelektą. Jais ir meditacija, kuri mažina stresą, padeda sutelkti koncentraciją, atgauti darbingumą, daryti mažiau klaidų, užsiimti reikėtų prieš pietus. Pavyzdžiui, 20 minučių meditacija gali turėti tokį patį poveikį kaip ir 4 valandų miegas. Atlikus šiuos pratimus, virškinimas bus sklandesnis, o maistas geriau įsisavinamas, todėl nepersivalgysite ir neužpuls mieguistumas.
Minėjote, kad mityba pirmiausiai turi būti tinkama. Kokie yra tinkami pusryčiai, pietūs ir vakarienė?
Tinkama mityba yra ta, kuri atitinka jūsų kūno konstituciją, charakterį ir dėl to yra tinkama. Čia kalbama apie individualizavimą, į kurį reikia atsižvelgti ir sportuojant. Pasakymas, kad pusryčius reikia suvalgyti pačiam, pietumis pasidalyti, o vakarienę atiduoti priešui – mitas. Būtent priešui reikėtų atiduoti pusryčius, pietus suvalgyti pačiam, o vakariene pasidalyti. Kaip ir automobilis žiemą prieš išvažiuodamas iš kiemo turi apšilti, taip ir žmogus prieš valgydamas pusryčius turi būti jau pabudęs – padaręs mankštą, pameditavęs. Vaisiai, pusiau žalieji ir žalieji kokteiliai yra valgomi iki pietų.
Visos dienos metu reikia vartoti pakankamai skysčių. Jeigu geriate sultis, rinkitės šviežiai spaustas ir jas praskieskite, nes toks gėrimas yra geriau įsisavinamas. Tiek sultis, tiek vandenį reikia kramtyti, nes angliavandeniai yra virškinami burnoje. Yra sakančių, kad jie nemėgsta vandens, bet kramtomas vanduo jiems pradeda patikti.
Pietų maistas turėtų būti karštas, įvairus, bet suderintas, pagardintas prieskoniais, kurie suaktyvina sekrecijos liaukas, ir atskleidžiantis visus šešis skonius: vidutinišką sūrumą, saldumą, kartumą, aitrumą, rūgštumą, gaižumą. Jeigu maistas turi šiuos skonius, mes jaučiamės patenkinti ir tai suteikia ramybę. Jos niekada neatrasite, jei maiste trūks saldumo. Tada pavalgę eisite ieškoti deserto. Kalbant apie desertą, jis turėtų būti valgomas 30 minučių iki pagrindinio valgio, nes po sočių, mėsiškų pietų dėl padidėjusio rūgštingumo pusė deserto angliavandenių nėra suskaidoma.
Vakarienei nereikėtų valgyti nieko rimto. Jei žmogus išalkęs – galima, bet tada eiti miegoti derėtų po 2–3 valandų. Kiek išeina pasėdėti vertikalioje padėtyje, vaikščioti, nes gulint maistas nesivirškina ir virsta toksinais. Todėl vakarienei užteks ir trintos sriubos. Tiems, kas toleruoja pieną, tiks ir pieniška sriuba. Pienas turėtų būti tik karštas, nes šaltas jis didina gleivingumą ir sergamumą. Jeigu nosyje atsiranda gleivių – suvartojamo pieno kiekį reikia mažinti, jei nosis sausa – mitybos keisti nereikia.