Augalinis pienas: nuo migdolų iki bolivinės balandos

Šiandien augalinis pienas išgyvena aukso amžių: nuo pasikeitimų receptais iki diskusijų, kuris geriausias, kalbama apie jį visur. Tačiau ne visos pieno rūšys vienodos. Kai kurios turi daugiau naudingųjų medžiagų, kitos netinka balinti kavai, o dar kitas verta gamintis tik patiems. VMGonline.lt taip pat pasidomėjo augaliniu pienu – aptariame populiariausias jo rūšis, naudojimo būdus ir, žinoma, paaiškiname, kurį gi jų pilti į kavą.

Kodėl verta rinktis augalinį?

„Pagrindiniai augalinio pieno privalumai būtų tokie, kad jie kur kas draugiškesni aplinkai, juos išgaunant neišnaudojami gyvūnai, o ir apskritai jie sveikesni. Kokosų ir ryžių pieną gali gerti didžioji dalis visuomenės, mat šie produktai nėra alergenai, nes, tarkime, sojų, migdolų ir avižų pienas kelia alerginės reakcijos riziką. Tiesa, alergijos procentas nėra didelis, kai tuo tarpu karvės piene esančios laktozės netoleruoja apie 70 proc. pasaulio žmonių“, – pasakoja Paulius Paulauskas, visuomenės sveikatos specialistas ir tinklaraščio „Inovatyvi mityba“ įkūrėjas.

Diskutuojant apie augalinį pieną, daugelis prisimena, kad juose nėra organizmui reikalingo kalcio. Tačiau, pasak pašnekovo, tai nėra augalinio pieno trūkumas. Tokiose šalyse kaip JAV, Didžioji Britanija, Skandinavijos valstybės, kur suvartojamas didžiausias karvės pieno kiekis, yra ir didžiausias osteoporozės (kaulų retėjimo) sergamumo rodiklis. Taip yra todėl, nes organizmui gaunant didelį kalcio kiekį, be jį papildančio magnio įsivyrauja disbalansas, ir organizmas pradeda šalinti kalcį iš kaulų. Be to, daugumoje karvių pieno randama hormonų ir antibiotikų, kurie žmogui yra žalingi.

Taigi, net ir augalinio pieno, papildyto kalciu, rinktis neverta, kadangi ši medžiaga ten egzistuoja vien papildų forma. Daug geresnis kalcio šaltinis yra žaliosios lapinės daržovės, kuriose randamas tolygus magnio kiekis, o štai kalcis lengvai pasisavinamas valgant migdolus, apelsinus, sezamo sėklas, aguonas, sojų produktus, brokolius ar figas.

„Taste Map“ ir Šarūnės Zurbos nuotr.


Etiketės rebusai

Pagrindinis dalykas, kurio reikėtų vengti renkantis augalinį pieną, yra pridėtinis cukrus: jo dedama nuo 2 iki 10 g, tad net ir išgėrus tik stiklinę pieno, kiekis gaunasi nemažas. Paulius pataria, kad jei norisi saldumo, galima rinktis natūraliai saldžius avižų arba ryžių pieną. Taip pat galima gamintis pieną namuose ir įdėti datulių, kurios suteiks natūralaus saldumo.

Geriausias patarimas būtų žiūrėti, kad etiketėje būtų kuo mažiau ingredientų. Idealiausia būtų tik vanduo ir augalinės medžiagos, tačiau, pavyzdžiui, stabilizatoriai reikalingi dėl galiojimo laiko. Nebūtina baidytis ir pridėtinių vitaminai ar mineralų – parduotuviniuose pienuose maistinių medžiagų mažai, išsiskiria nebent sojų pienas, kuris turi daug baltymų. Visgi vėlgi būtų puiku vitaminus gauti vartojant kitus produktus, o pieną pirkti vien gaminimo ar kavos balinimo tikslais, tačiau ne norint aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis.

Kuris – į pyragą, o kuris – į kavą?

Egzistuoja tokių augalinio pieno rūšių, apie kurias nutuokiančių mažiau. Jie gali būti gaminami iš riešutų, kruopų, pupelių, netgi vaisių. Kaip pasakoja Paulius, populiariausios rūšys yra sojų, avižų, ryžių, migdolų ir kokosų. Visgi už populiariųjų stovi itin plati kitokio pieno įvairovė: grikių, kanapių, anakardžių, graikinių riešutų, sezamų sėklų, bolivinės balandos, žirnių ar linų sėmenų.

Viktorija Daubarienė, rašanti veganiško maisto tinklaraštį „Animale Minimale“, atskleidžia, kad migdolų pienas vertinamas dėl didelio kiekio vitamino E, ir už tai, kad yra mažai kaloringas. Tiesa, kavai šis pienas kiek per liesas, todėl išplakti jį bus sudėtinga.

Sojų pienas labiausiai patiks tiems, kurie renkasi augalinį variantą vien dėl laktozės netoleravimo. Šis savo maistine verte labai panašus į karvių pieną: puodelyje nesaldinto sojų pieno yra 3 g angliavandenių, 7 g baltymų ir 4 g riebalų. Tik dažniausiai parduodamas stipriai saldintas ir aromatizuotas, nes pats yra beskonis. Be to, sojų pienas yra vienas iš geriausiai tinkančių balinti kavą.

„Avižų pienas yra natūraliai kreminės tekstūros, saldus ir šiek tiek tąsus. Ypač lengvai pritaikomas gaminant pagrindinius patiekalus, nes yra atsparus karščiui. Taip pat tinka kokteiliams ir įvairiausio tipo desertams“, – įžvalgomis dalinasi Viktorija. Tačiau avižų pienas, ypatingai naminis, ne itin tiks balinti kavai, kadangi iškrenta nuosėdos. Kita vertus, galima rasti specialaus avižų pieno, gaminamo būtent baristoms – su juo pienas išsiplaks ir nubalins kavą puikiai.

Galiausiai, kalbant apie kokosų pieną, jis ruošiamas iš kokosų riešuto minkštosios dalies, tam tinka ir kokosų drožlės: „Parduotuvėje galima rasti tirštą ir skystą šio pieno variantus. Pirmasis skirtas troškiniams, desertams ir padažams ruošti, antrasis – balinti kavai ar gerti vieną. Kokosų pienas, kaip ir kokosų aliejus, turi antivirusinių savybių, todėl gali būti labai patrauklus pasirinkimas šaltuoju metų laiku. Itin populiarėja ruošiant kavas“, – pastebi pašnekovė.

Vitos Marijos Murėnaitės nuotr.


Gaminimo namuose ypatumai

Kaip gaminti augalinį pieną namuose, pasiteiravome tinklaraščio „Veganiški receptai“ autorės Vilijos Poškevičiūtės-Wengel. Pasak jos, pasigaminti tokį pieną namuose yra labai paprasta: tereikia iš vakaro užsimerkti pasirinktus riešutus (mig