Alfo idėja karantino Kalėdoms: kaip susėsti visiems prie vieno stalo?


Gaminkite tiek, kiek suvalgysite. Vienas didelis patiekalas geriau nei daug skirtingų patiekaliukų. Gal antrai Kalėdų dienai nebemaišykite mišrainių, o išvirkite prieskoningos sočios sriubos? – tokie yra Alfo Ivanausko, kuris prie kalėdinio stalo reikalų sukiojasi nuo septynerių metų, priešventiniai patarimai.


Šefas Alfas pasakoja apie savo vaikystės Kalėdas, sukauptą patirtį ir ritualinius patiekalus, daugelio kurių receptus rasite naujoje virtualioje kulinarinėje knygoje „Alfas vienas namuose. Kalėdos“.



Kada prasideda Tavo Kalėdos, t. y. ateina jausmas, kad jos JAU ateina?

Kalėdų pradedu laukti jau nuo lapkričio vidurio, kai į namus iš miško, sodo, parkų pradedu tempti įvairiausias šakas, eglišakius, bet namų dar nepuošiu - parsitemptus gėrius tiesiog sumerkiu į vazas. Taip ir ateina tas šventės jausmas.

Tačiau mano profesija Kalėdomis mane susargdina gerokai anksčiau – prieš tris ar net keturis mėnesius, kai klientams pradedame ruošti šventinius pasiūlymus. Taigi, kalėdinį šurmulį kasmet išgyvenu du kartus: ankstyvą rudenį ir jau prieš pat Kalėdas, likus maždaug dešimčiai dienų iki jų, kai namuose pastatoma eglutė. Vaikystėje buvau atsakingas už jos puošimą ir kasmet sugalvodavau vis kažką naują. Taip yra iki šiol.



Kas yra tas „ritualinis kalėdinis“ Tavo šeimos patiekalas, be kurio Kalėdos tiesiog neįmanomos?

Tėčio virti žuvies kotletai, mamos marinuoti maži baravykiukai, skaninti cinamonu ir svogūnais, mano kūčiukai, mieliniai pyragėliai ir kasmet vis kitokia silkė.

Pyragėlius Kalėdoms kepu jau daugiau nei 25-erius metus. Kaip tik juos ir laikau rankose nuotraukoje iš vaikystės. Tai aliejuje kepti, šviežiais troškintais kopūstais įdaryti mieliniai pyragėliai. Viename jų būtinai paslepiu monetą. Tikime, kad tą, kuris monetą randa, ateinančiais metais aplankys didelė laimė.

Mama vis dar linkusi šventėms priruošti daug maisto, bet, pavyzdžiui, netikrų zuikių jau stengiasi kepti mažiau – kad netektų valgyti kitą dieną. Mūsų visa šeima – tėtis, mama, aš, brolio žmona, labai mėgstame gaminti, tad maisto ant švenčių stalo pas mus tikrai netrūksta: yra ir ką pavalgyti, ir apie ką pakalbėti!