2019-ųjų vestuvių stalo tendencijos

Dauguma šiemet susituokti planavusių porų jau susituokė, tad, kaip sakoma, galima „skaičiuoti viščiukus“.

Kokios mados, ryškiausios tendencijos, ką deda ant stalo? Ar vis dar pjausto tortą? Į šiuos klausimus Alfo Ivanausko ilgojoje šeštadienio laidoje „Alfas Live“ (rodoma kiekvieną šeštadienį 10.00 val. per DELFI TV) atsakė vestuvių organizavimo ikonos, turbūt seniausiai šioje srityje besisukančios moterys – vestuvių planuotoja Laura Vagonė ir verslininkė Monika Čereškaitė.

VMGonline.lt nuotr.


Jaunikiams rūpi viskas

Jeigu anksčiau gražieji ir skanieji vestuvių reikalai buvo nuotakų džiaugsmas ir galvos skausmas, tai pastaruoju metu ne tik sąskaitas apmoka, bet ir visų reikalų karuselėje vis aktyviau sukasi ir būsimi jaunikiai. L. Vagonė: „Anksčiau jaunikis būdavo prisimenamas tik pradėjus kalbas apie šventės kulminaciją – vestuvių tortą, tačiau kuo toliau, tuo labiau stebiu tendenciją, kad vyrai įsitraukia į vestuvių planavimą. Buvo net keli atvejai, kai nuotaka visiškai neturėjo balso teisės maisto klausimu. Visą meniu derino jaunikis – ir labai atsakingai!“

Stalo teatras

Pasak M. Čereškaitės, vestuvės tampa daug estetiškesnės, daug dėmesio skiriama maisto, stalo dekorui: „Jeigu anksčiau buvo svarbiausia, kad maisto būtų daug, vestuvėms baigiantis jis nesibaigtų, tai pagaliau tampa svarbu ne tik tai, kas yra lėkštėje, bet ir tai, kokia pati lėkštė. Tendencija, kad maistas tampa penu ne tik skrandžiui, bet ir akims, labai gaji. Kita vertus, nepritrūkti maisto aktualu ir šiandien, bet jau rūpinamasi ir tuo, kad jo nebūtų per daug.“

Maisto patiekimas verčiamas nedideliu spektakliu. Pixabay.com nuotr.


Bendras stalas

Pasak Lauros, jos, kaip vestuvių planuotojos, karjeros pradžioje madinga buvo svečius sodinti prie bendro stalo, kuris vaišėmis būdavo nukraunamas gerokai prieš svečiams susirenkant: „Jų jau laukdavo farširuotas karpis ir lydeka. Metams bėgant atsisakėme tarybinio lūžtančių stalų varianto, pagaliau žmonės pradėjo valgyti civilizuotai: su aperityvu, lengvais užkandžiais ir t. t. Pastaruoju metu ir vėl grįžtama prie bendrų stalų, bet jau kitokių. Dabar tai labiau primena itališką antipasti variantą. Madingi lengvi užkandukai: austrės, vėrinukai, pakeptos krevetės.“

Maisto dalijimas

Tarsi virusas plinta žaisminga maisto dalijimo tradicija, kai maistas specialiu vežimėliu išvežiojamas po restoraną ar kitą šventės vietą. „Taip dalijamasi jau ne tik užkandžiais, bet ir karštais patiekalais. Su vežimaičiu prie svečio privažiuoja padavėjas ir papjausto kepsnio, – pasakoja L. Vagonė. – Neseniai tuokėsi daug metų Kinijoje praleidusi pora, jie norėjo devynių patiekalų vakarienės ir kad vyktų dalijimasis maistu. Vienas tokių vežimaičiais išvežiojamų patiekalų buvo kažkas panašaus į perlinių kruopų košę su grybais. Atrakcija ir svečiams, ir padavėjams. Smagu, kad žmonės jau ir iš maisto darosi savotišką pramogą

Užkandžiai valdo

L. Vagonė: „Svarbiausia vestuvėse ne dekoracijos, o trys dalykai: kad žmonės nebadautų, turėtų, ką išgerti, ir nešaltų. Tai yra šventa vestuvių trejybė, o visa kita – tik detalės.

Jeigu ceremonija vidurdienį, svečiai ruošiasi jau nuo paryčių, tad neduoti jiems valgyti iki aštuntos valandos vakaro yra košmaras, nes žmonės badauja. Visada rekomenduoju ceremoniją daryti kiek galima vėliau, kad svečiai susirinktų jau papietavę, po ceremonijos pasiūlyti užkandukų, tada jaunieji važiuoja fotografuotis, o svečiai – į šventės vietą, kur taip pat turi būti galimybė užkąsti. Šventinės vakarienės patariu susėsti tada, kada ir paprastai sėdame vakarieniauti, t. y. maždaug septintą valandą vakare.

Pasak pašnekovių, negerai, jeigu po vakarienės nebepatiekiama užkandžių, o tik tortas vakaro pabaigoje. Galimybė užkąsti turi būti visada. „Kita vertus, pastebiu tendenciją, kad žmonės ilgina vakarienę, daro ją iš trijų ar keturių patiekalų ir atsisako užkandžių“, – pastebi L. Vagonė.