Dauguma šiemet susituokti planavusių porų jau susituokė, tad, kaip sakoma, galima „skaičiuoti viščiukus“.
Kokios mados, ryškiausios tendencijos, ką deda ant stalo? Ar vis dar pjausto tortą? Į šiuos klausimus Alfo Ivanausko ilgojoje šeštadienio laidoje „Alfas Live“ (rodoma kiekvieną šeštadienį 10.00 val. per DELFI TV) atsakė vestuvių organizavimo ikonos, turbūt seniausiai šioje srityje besisukančios moterys – vestuvių planuotoja Laura Vagonė ir verslininkė Monika Čereškaitė.
Jaunikiams rūpi viskas
Jeigu anksčiau gražieji ir skanieji vestuvių reikalai buvo nuotakų džiaugsmas ir galvos skausmas, tai pastaruoju metu ne tik sąskaitas apmoka, bet ir visų reikalų karuselėje vis aktyviau sukasi ir būsimi jaunikiai. L. Vagonė: „Anksčiau jaunikis būdavo prisimenamas tik pradėjus kalbas apie šventės kulminaciją – vestuvių tortą, tačiau kuo toliau, tuo labiau stebiu tendenciją, kad vyrai įsitraukia į vestuvių planavimą. Buvo net keli atvejai, kai nuotaka visiškai neturėjo balso teisės maisto klausimu. Visą meniu derino jaunikis – ir labai atsakingai!“
Stalo teatras
Pasak M. Čereškaitės, vestuvės tampa daug estetiškesnės, daug dėmesio skiriama maisto, stalo dekorui: „Jeigu anksčiau buvo svarbiausia, kad maisto būtų daug, vestuvėms baigiantis jis nesibaigtų, tai pagaliau tampa svarbu ne tik tai, kas yra lėkštėje, bet ir tai, kokia pati lėkštė. Tendencija, kad maistas tampa penu ne tik skrandžiui, bet ir akims, labai gaji. Kita vertus, nepritrūkti maisto aktualu ir šiandien, bet jau rūpinamasi ir tuo, kad jo nebūtų per daug.“
Maisto patiekimas verčiamas nedideliu spektakliu. Pixabay.com nuotr.
Bendras stalas
Pasak Lauros, jos, kaip vestuvių planuotojos, karjeros pradžioje madinga buvo svečius sodinti prie bendro stalo, kuris vaišėmis būdavo nukraunamas gerokai prieš svečiams susirenkant: „Jų jau laukdavo farširuotas karpis ir lydeka. Metams bėgant atsisakėme tarybinio lūžtančių stalų varianto, pagaliau žmonės pradėjo valgyti civilizuotai: su aperityvu, lengvais užkandžiais ir t. t. Pastaruoju metu ir vėl grįžtama prie bendrų stalų, bet jau kitokių. Dabar tai labiau primena itališką antipasti variantą. Madingi lengvi užkandukai: austrės, vėrinukai, pakeptos krevetės.“
Maisto dalijimas
Tarsi virusas plinta žaisminga maisto dalijimo tradicija, kai maistas specialiu vežimėliu išvežiojamas po restoraną ar kitą šventės vietą. „Taip dalijamasi jau ne tik užkandžiais, bet ir karštais patiekalais. Su vežimaičiu prie svečio privažiuoja padavėjas ir papjausto kepsnio, – pasakoja L. Vagonė. – Neseniai tuokėsi daug metų Kinijoje praleidusi pora, jie norėjo devynių patiekalų vakarienės ir kad vyktų dalijimasis maistu. Vienas tokių vežimaičiais išvežiojamų patiekalų buvo kažkas panašaus į perlinių kruopų košę su grybais. Atrakcija ir svečiams, ir padavėjams. Smagu, kad žmonės jau ir iš maisto darosi savotišką pramogą
Užkandžiai valdo
L. Vagonė: „Svarbiausia vestuvėse ne dekoracijos, o trys dalykai: kad žmonės nebadautų, turėtų, ką išgerti, ir nešaltų. Tai yra šventa vestuvių trejybė, o visa kita – tik detalės.
Jeigu ceremonija vidurdienį, svečiai ruošiasi jau nuo paryčių, tad neduoti jiems valgyti iki aštuntos valandos vakaro yra košmaras, nes žmonės badauja. Visada rekomenduoju ceremoniją daryti kiek galima vėliau, kad svečiai susirinktų jau papietavę, po ceremonijos pasiūlyti užkandukų, tada jaunieji važiuoja fotografuotis, o svečiai – į šventės vietą, kur taip pat turi būti galimybė užkąsti. Šventinės vakarienės patariu susėsti tada, kada ir paprastai sėdame vakarieniauti, t. y. maždaug septintą valandą vakare.
Pasak pašnekovių, negerai, jeigu po vakarienės nebepatiekiama užkandžių, o tik tortas vakaro pabaigoje. Galimybė užkąsti turi būti visada. „Kita vertus, pastebiu tendenciją, kad žmonės ilgina vakarienę, daro ją iš trijų ar keturių patiekalų ir atsisako užkandžių“, – pastebi L. Vagonė.
Karaliauja lengvi, nekaloringi užkandukai. Unsplash.com nuotr.
Suneštinis balius
Maisto vestuvėse kaina priklauso nuo daugybės dalykų: „Jeigu tuokiasi mergina, kuri rašo maisto blogą, kelia nuotraukas iš geriausių restoranų, tai faktas, kad pinigų maistui išleis daugiau ir nesirinks dviejų patiekalų vakarienės su karbonadu bei šviežių daržovių salotomis. Aš maitinimo eilutėje dažniausiai įrašau 80 Eur. Jeigu šventė vyksta ne restorane, maistą reikia atvežti, dar prisideda aptarnavimo ir atvežimo mokesčiai.“
Kaina priklauso ir nuo vestuvių koncepcijos. Pasak L. Vagonės, galima daryti suneštinį balių: močiutė iškepa tortą, tėtis pakepa šašlyką ir pan., bet samdyti komandą, kuri aptarnautų tokią šventę.
Stiprų alkoholį išstumia kokteiliai
Pašnekovės pastebi, kad nors vestuvės didėja, kviečiama vis daugiau svečių, tačiau alkoholio kiekiai jose ženkliai mažėja: „Ne dėl valdžios sprendimo, bet, manau, dėl išaugusios alkoholio vartojimo kultūros. Beveik niekas nebegeria stiprių gėrimų, renkasi vyną arba putojantį šampaną, labai populiarūs kokteiliai. Be to, daugėja žmonių, kurie derina gėrimus ir maistą. Tai – didelis pokytis, anksčiau taip nebuvo.“
„Kaprizai“ dėl maisto
„Kuo toliau, tuo daugiau ne tik alkoholio nevartojančiųjų, bet ir veganų, vegetarų, netoleruojančių glitimo, alergiškų riešutams ir pan. – pastebi L. Vagonė. – Vienas keisčiausių atvejų mano praktikoje, kai svečias paklausė, iš kokių grybų virta sriuba. Kai paklausiau, kodėl gi to klausia, žmogus atsakė, kad nevalgo žemėje augančių grybų!“
Šia prasme vestuvės tampa vis įdomesnės, todėl pašnekovės pataria iš anksto išsiaiškinti, kas ką valgo, ko nevalgo, ir pažymėti tai svečių sodinimo prie stalo plane.
Desertų stalo hitas. Jūratės Ivanauskaitės Valantinės nuotr.
Pavlova valdo
Desertai ir fejerverkai – šventės kulminacija. Pasak L. Vagonės, vienu metu buvo labai populiarūs dideli desertų stalai, nukrauti įvairiausiais skanumynais, jų kompozicijomis: „Desertų stalai lyg ir nueina užmarštin, bet vis dar yra jų pageidaujančiųjų. Vis dažniau tortas ir desertai patiekiami kaip vakarienės dalis. Trumpai tariant, pastaruoju metu elgiamasi įvairiai: vieni ruošia desertų stalus, kiti tortą patiekia į stalą, treti užsisako abejingų nepaliekantį desertų šou. Ilgokai desertų zoną valdė pistacijos ir pasifloros, tada – sūri karamelė ir morengai. Šių metų hitas – Pavlova.“
Pasak M. Čereškaitės, jaunųjų torto pjaustymo tradicija, taigi, ir tortas vestuvėse išliks, nes šis veiksmas turi simbolinę prasmę, tačiau tortai akivaizdžiai mažėja: „Nepamenu, kada gaminome kokį dvimetrinį gigantą. Paprastai gaminami nedidukai, tam vienam pjūviui, o šalia patiekiama daug mažų desertų.“