Nors dienos karštos, o vasaros dar taip nesinori paleisti, Žolinė primena apie artėjantį rudenį. Per šią šventę senovėje būdavo pažymima, kad visi svarbiausi lauko darbai jau nudirbti. Ar žinote, ką, minėdami Žolinę, ant stalo dėdavo protėviai? Atsakymus pateikia etnologė Gražina Kadžytė. O kad nesuktumėte galvos, ką valgyti šią šventinę dieną, pririnkome jums gardžių idėjų.
Kaip pasakoja etnologė, per šią šventę žmonės į bažnyčią nešdavo pašventinti derlių. „Tėvo dalis buvo susijusi su javais – truputį kviečių, rugių, avižų, miežių, grikių, priklauso nuo to, ką kiekvienas augino. Motinos dalis – daržo gėrybės, kurias taip pat nešdavo šventinti. Taip pat derliaus dalį reikėdavo uždėti ant aruodo, kad visas būtų išsaugotas. Dalį paaukoti ir elgetoms“, – senoves tradicijas komentuoja etnologė.
Svarbios buvo ir Žolinių puokštės iš vaistingųjų, prieskoninių ir dekoratyvinių žolelių, gėlių. Jos siejamos su namų apsauga. Pasak G. Kadžytės, per Žolinę būdavo svarbu susitikti su giminėmis, kaimynais, bičiuliais ir drauge pasivaišinti.
„Žolinė yra siejama su visuma, pilnatve, todėl žmonės valgė viską, ką turėjo, džiaugėsi nauju derliumi ir ragavo tai, ką užaugino – javus, daržoves, vaisius“, – aiškina etnologė. Kaip dažni ingredientai minimi kopūstai, burokai, morkos, tad ir mes pririnkome jums daržovėmis kvepiančių receptų.
