Ar žinote, kas slypi už japoniško žodžio „wagashi“? Išvertus iš japonų kalbos, „wagashi“ reiškia „saldumynai“, „konditerijos gaminiai“, tad iš pirmo žvilgsnio į šią kategoriją patenka įvairūs japoniški desertai. Tačiau dažnai šis terminas vartojamas apibrėžti konkrečius nedidelius saldumynus, gaminamus „wagashi“ gamybos specialistų arba menininkų.
Pamatę šiuos desertus suprasite, kad menininkais jų kūrėjai vadinami ne be priežasties. Šie maži konditerijos stebuklai turi simbolinę prasmę – kiekviename atsispindi tam tikro sezono, šventės ar tradicinių liaudies pasakų motyvai. Būtent ingredientai ir juos gaminančių menininkų kūrybiškumas leidžia išvysti saldumynuose užkoduotus simbolius.
Pavyzdžiui, vasarą „wagashi“ gali dominuoti skaidri želė, simbolizuojanti vandenį ar gaivumą, padedantį išgyventi karštą, drėgną vasaros sezoną. Rudenį šiuose saldumynuose atsispindi besikeičianti lapų ir kalnų spalvinė gama, dažnu ingredientu tampa kaštainiai. Žiemą „wagashi“ perteikia krentančių snaigių kuriamą ramybės pojūtį ir net šaltyje juntamą saulės spindulių šilumą. O atėjus pavasariui ir sužydėjus vyšnioms, „wagashi“ desertuose dominuoja šių ir kitų pavasario augalų spalvos bei skoniai.
„Wahashi“ skonis švelnus, tačiau daugiasluoksnis. Galima išskirti, kad jie ne tokie saldūs kaip dauguma Vakaruose populiarių konditerijos skanėstų. Įprastai patiekiami prie žalios arbatos.
Dažniausi šių saldumynų gamyboje naudojami ingredientai yra saldi pupelių pasta, mochi (liet. močis – japoniškas pyragaitis, gaminamas iš ypač gličių virtų ryžių), ryžių miltai, agaras (augalinės kilmės iš kelių rūšių raudonųjų jūros dumblių gaminama želatina), sezamų pasta, kaštainiai, vaisiai.
