Tai tas maistas, apie kurį diplomatiškai tylima, bet kartu ir su dideliu pasimėgavimu valgoma. Retai sutiksime žmogų, kuris atsisakytų muštinio, taip pat retai sutiksime tokį, kuris muštinio nemokėtų pagaminti. Tik priminsime svarbiausias tobulai išmušto muštinuko taisykles.
Paprastos muštinio taisyklės:
Muštinius galima gaminti iš kiaulienos, jautienos, vištienos, kalakutienos, ėrienos.
Nedidelis riebalų sluoksni užtikrins muštinio sultingumą.
Mėsos gabaliuko storis turi būti nuo 0,5 iki 1,5 cm.
Jei reikia didelio muštinio, tuomet atpjaukite storesnį gabaliuką mėsos ir iš vienos pusės jį įpjaukite beveik iki kito krašto, bet neperpjaukite.
Mušti reikia švelniai ir nedaryti skylių. Kad mėsa nesitaškytų, galima ją pridengti maistine plėvele. Norint traškių muštinių, mėsą reikia išmušti labai stipriai ir būtinai apvolioti džiūvėsėliuose. Norint sultingesnių muštinių, mušti reikia švelniai ir mėsos galima nevolioti džiūvėsėliuose.
Tradiciškai sūdomi arba jau pagaminti muštiniai, arba kiaušinio plakinys.
Kad geriau laikytųsi džiūvėsėlių plutelė, pirmiausiai mėsą reikia nusausinti, po to apvolioti miltuose, kiaušinio plakinyje ir galiausiai – džiūvėsėliuose.
Vietoje džiūvėsėlių galima naudoti įvairiausius pasmulkintus dribsnius: avižinius, miežinius, sorų, grikių. Taip pat galima apvolioti riešutų arba sėklų mišinyje.
Iškeptus muštinius sausinkite ant popierinių rankšluosčių.
Sėkmės ir skanaus!
