Istorija apie tai, kaip atsirado gruzdintos bulvytės, kurias prancūzai vadina prancūziškomis, britai joms klijuoja „chips“ pavadinimą, o mes sakome „bulvytės fri“.
Avoir la frite / Būti geros formos ir puikiai jaustis
Tūlas prancūzas galėtų ranką ant širdies pridėjęs prisiekti, kad gruzdintos bulvytės, kurias mes įprastai vadiname prancūziškomis, yra jų išradimas. Belgai taip pat teigia jas išradę. Tačiau viena, ką mes tikrai žinome, yra tai, kad prancūziškos bulvytės, arba traškučiai (taip jas vadina britai), visos maisto istorijos kontekste atsirado palyginti vėlai – tuomet, kai po Naujojo Pasaulio atradimo į prancūzų maisto racioną buvo įtrauktos bulvės. XVIII a. pabaigoje bulves ypač išpopuliarino A. A. Permantierʼas, o iki tol jos laikytos vargšų, neturinčių duonos, maistu arba dažnai naudotos kaip gyvulių pašaras.
Iki prancūziškų bulvyčių atsiradimo taukuose arba svieste buvo kepami pjaustytų bulvių griežinėliai, kartais netgi apvoliojami džiūvėsėliuose ir kepami kaip kepsniai. Toks metodas minimas XVIII a. šaltiniuose, o receptų prancūzų kulinarinėse knygose pasirodė tik XIX amžiuje. Jau 1807 m. garsus skonio tyrinėtojas ir rašytojas L. Grimod de La Reynièreʼas patarė kepsnį valgyti kartu su šviežiame svieste keptomis bulvėmis. O štai po keleto metų Stendhalis savo žurnale rašė: „Penkiolika po keturių aš valgiau ant grotelių keptą avieną, patiektą su salotomis ir keptomis bulvėmis.“
Ir tik 1838 m. belgas, vardu Monsieuras Fritzas, atrado būdą, kaip paruošti gruzdintas – prancūziškomis vadinamas – bulvytes. Specialios technikos jis išmoko restorane Monmartre, Paryžiuje. Jo paslaptis – pjaustyti bulves lazdelėmis, o ne griežinėliais. Šis Monsieuro Fritzo metodas netruko išpopuliarėti ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose šalyse, o šiandien be jų neįsivaizduojamas ne tik klaskinis jautienos didkepsnis, ar „fish and chips“, bet ir mėsainiai.
RECEPTAS: Gruzdintos bulvytės su aitriu mėsos padažu.
DAGIAU BULVYČIŲ IR JŲ PADAŽŲ RECEPTŲ RASITE NAUJAJAME VMG „FOOD PORN“ ŽURNALE.
