Rūtos Augustinavičiūtės „Namų restoranas“ Marijampolėje uždarytas (apie Rūtą ir kaip jos drąsa bei atvirumas išgelbėjo restoraną, jau rašėme), tačiau mergina ateina čia tiesiog pasėdėti ir, kaip pati sako, pažiūrėti, „kaip jis laikosi“. O gal ir šiek tiek atsikvėpti nuo namų virtuvės, į kurią dabar perkėlė visas savo kūrybines jėgas ir energiją.
Rūta, kaip šefai gyvena be savo restoranų virtuvių?
Virtuvė – labai didelė mano gyvenimo dalis ir man, tiesą pasakius, lengvai stogą rauna, todėl vis tiek didžiąją dienos dalį verdu, kepu, eksperimentuoju namuose. Mama jau net sako: „Baik gaminti, nes reikės krosus bėgioti!“ Aš ir duoną kepu, ir naminį sviestą suku, ir desertus kuriu, ir viską, kas šauna į galvą – darau tai, kam anksčiau neturėjau laiko. Tiesą pasakius, karantinu tam tikra prasme džiaugiuosi, nes atsirado laiko bandyti, tobulinti, ieškoti naujų derinių, skonių, o ne tik ant greičio viską daryti.
Aišku, ir laiko sau atsirado, kurio šefo kasdienybėje šiaip jau niekada nebūna. Dabar kasdien bent trims–keturioms valandoms dingstu į mišką – vaikštau, mąstau, analizuoju. Tai labai praplečia galimybių ribas.
Didmiesčiuose nemažai restoranų kažkaip prisitaikė prie karantino režimo, pavyzdžiui, gamina maistą išsinešti. Kaip Marijampolė?
Čia rinka kitokia. Maistas išsinešti brangesnis nei pačių namuose gamintas, o žmonių pajamos mažesnės, be to, karantino metu ir vaikai namuose, ir šiaip visi turi daugiau laiko, todėl gaminasi patys. Frylancerių irgi vos vienas kitas. Pirmomis dienomis, kad išnaudotume turimus produktus, pabandėme šį formatą, tačiau greitai supratome, jog neapsimoka, tad likusius produktus paaukojome maltiečiams, picos tešlą nemokamai išdalinau grilininkų bendruomenei.
Kebabinės ir picerijos dirba kaip dirbusios, tačiau vietos, kaip mūsų, užsidarė.
Marijampolėje karantinas jaučiasi kitaip nei Vilniuje. Ten pilni parkai ir miškai žmonių, o čia nesutiksi nė vieno – žmonės labai išsigandę. Prieš karantiną visi bėgo į prekybos centrus – pirko kalnais kaip per Kalėdas.
O Tu pasirūpinai atsargomis?
Nemėgstu kaupti, prisipirkti ir turėti, nors parduotuves labai mėgstu. Nuo vaikystės man parduotuvė – lyg disneilendas, galėčiau vaikščioti ten visą dieną, viską apžiūrinėti. Bet niekada neprisiperku atsargų, nes kai turiu daug produktų, man sunku sugalvoti, ką gaminti, ko noriu.
Karantinas trunka mėnesį, per tą laiką didžiajame prekybos centre buvau tik kartą, prieš Velykas. Prasidėjus karantinui savaitę gyvenau tik iš to, ką turiu namuose. Ir manau, kad daugumos namuose yra savas prekybos centras, kuriame rastume visko, ko šiandien reikia, kad skaniai pavalgytume.
Ką skanaus gaminsi šiandien?
Burgundišką jautienos troškinį su raudonuoju vynu. Tai prancūziškas patiekalas, kurį išpopuliarino pirmoji kulinarinė deivė pasaulyje – tai Julia Child. Peržiūrinėjau senus įrašus ir sugalvojau pasigaminti. Šis patiekalas imlus laikui: troškinasi apie tris valandas.
Mano namuose dabar įvestas karantino meniu, t. y. gaminame iš produktų, kuriuos turime namuose. Štai kepiau desertą – tartaletę, kurios pagrindui sunaudojau dar nuo Kalėdų šaldytuve gulinčią meduolinių sausainių tešlą, o įdarui – šaldytus juoduosius serbentus. Kepu patobulintą bananų duoną: įdedu kažkodėl niekaip nesuvalgomos granolos. Yra šaldytų grybų? Dedu juos į duonos tešlą arba kepu picą. Karantinas labai praplečia vaizduotę ir galimybes. Keista, bet kai viską turi, iškart atsiranda kažkoks apibrėžtumas, o kai turi vos tris ingredientus, iš kurių reikia kažką išspausti, tada labai įdomu gyventi!
Karantino metu Rūta kviečia prisiminti paprastus, bet labai jaukius maistus, kuriems anksčiau nerasdavome laiko.
Paprastutės ir nostalgiškos, bet truputį patobulintos SPURGYTĖS
Reikia:
500 g pusriebės birios varškės
2 kiaušinių
Žiupsnelio druskos
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
3 valgomų šaukštų cukraus
2 valgomų šaukštų graikiško jogurto
Žiupsnelio cinamono
Žiupsnelio kardamono
Miltų (apie 200–230 g, bet reikia žiūrėti pagal tešlos lipnumą)
1 l rapsų aliejaus
Miltelinio cukraus
Dubenyje sumaišome varškę, kiaušinius, cukrų, druską, jogurtą.
Į miltus beriame kepimo miltelius ir prieskonius.
Po truputį miltų įmaišome į varškę. Prireiks ir rankomis paminkyti, nes tešla neturi lipti prie rankų.
Iš suformuotos tešlos gabalėlio formuojame norimo dydžio spurgytes, rekomenduočiau mažesnes.
Aliejų įkaitiname, ar įkaito, patikriname įmesdami į jį mažą gabalėlį tešlos.
Stenkitės aliejaus neužkaitinti pernelyg stipriai, nes spurgytės apskrus, bet vidus neiškeps.
Nedidelės spurgytės kepa apie 7–9 min., didesnės – ir iki 15 min.
Valgykite pravėsusias, pabarstytas milteliniu cukrumi.
P. S. Jeigu norisi, galima šias spurgas pasigaminti ir sūrias. Tada į masę dedame kmynų, česnako granulių ir gruyere sūrio. Žinoma, ir mažiau cukraus.
Skanaus!
