Augalinio maisto festivalio „Vegfest LT Kaunas“ organizatorė Ventė Viteikaitė po ypač sėkmingo renginio, į kurį Kaune sugužėjo daugiau nei 1000 žmonių, nuo prekystalio žaibiškai nušlavusių veganiškas prekes, tikina, kad Lietuvos verslininkai turi daryti išvadas. Veganiško maisto rinka auga kaip ant mielių, o kai kurių prekių paklausa yra ypač didelė.
Vente, papasakok apie tai, ar tikėjaisi, kad Kaune „Vegfest“ bus toks populiarus?
Patyriau nemažai streso girdėdama kolegų veganų kalbas, kad kaži, ar renginys pasiseks. Buvo nemažai nuomonių, kad reikėtų mažesnio renginio, nes tiek norinčių neatsiras, kai kas sakė, kad Kaunas veganiškiems renginiams dar nepribrendo, kad nesudominsiu nei renginio svečių, nei žurnalistų. O nutiko priešingai. Šeštadienį Kauno viešbučio „Park Inn“ konferencijų centras buvo sausakimšas (čia ir vyko augalinio maisto festivalis „Vegfest LT Kaunas“ – red. past.). Lankytojai plūdo nuo pat ryto, kad prieitų prie prekystalių, reikėjo ir šiek tiek pasistumdyti, o atėjusiems vėliau teko nusivilti – dalies prekių jau nebebuvo, nemažai prekybininkų savo produkciją išpardavė renginiui nesibaigus ar net neįpusėjus.
Gintarės Stepanavičiūtės nuotr.
Gintarės Stepanavičiūtės nuotr.
Kokios prekės buvo perkamiausios?
Tos, kurių žmonės patys negali pasigaminti namuose, arba tos, kurioms pasigaminti prireiktų daugiau laiko ir įgudimo. Pirmiausia – saldėsiai. Norėdamas kažko saldaus veganas gali krimsti vaisius, bet ilgainiui tai nusibosta. Todėl „Vegfest“ populiarumo viršūnėje karaliavo veganiški saldumynai be pridėtinio cukraus (tortai, keksai, saldainiai, sūreliai, marmeladai). Kitas populiarus dalykas – natūrali veganiška kosmetika. Trečias – iš kruopų pagamintos dešros. Aš vardiju šį trokštamiausių prekių sąrašą ir suvokiu, kad sumaniems verslininkams praktiškai diktuoju atmintinę.
Organizatorių nuotr.
Galbūt veganų Lietuvoje nėra tiek jau daug, kad į juos derėtų orientuoti su maistu susijusį verslą?
Kiek tiksliai jų yra Lietuvoje, neaišku, bet veganų tiek užsienyje, tiek mūsų šalyje kasmet daugėja. Vien socialiniame tinkle „Facebook“ suburtoje grupėje „Lietuvos veganai“ – jau beveik 21 000 narių. Be to, vis daugiau visavalgių savo mitybą koreguoja veganiškosios link, į dienos meniu įsileisdami didesnį veganiškų patiekalų ar produktų kiekį. Iš prieš festivalį atliktos apklausos matyti, kad iš visų „Vegfest“ svečių tik 20 proc. praktikuoja veganizmą. Likusieji – visavalgiai, kuriems smalsu, ką valgo veganai, kurie nori ieškoti alternatyvos gyvuliniams produktams. Apskritai, daugėja žmonių, norinčių patiekalų be glitimo, pridėtinio cukraus, pagamintų iš ekologiškų žaliavų. Lietuviams vis svarbiau jų maisto ir gyvenimo kokybė. Apie tai, kad veganai maisto pramonėje vaidina vis didesnį vaidmenį, išduoda ir faktas, kad didelės įmonės masiškai kuria atskiras linijas veganams.
Ką atsakai tiems, kurie tikina, kad veganiškas maistas brangus, neskanus ir nuobodus?
Žmonės neretai netiki, kad veganiškas maistas gali būti skanus, ir tai tikrai liūdina. Jie bijo, kad tapus veganu gyvenime nebeliks nieko malonaus. Jiems atsakau, kad labai klysta ir per mažai domisi alternatyvomis. Veganizme nėra nieko baisaus – tiesiog vienus produktus pakeičia kiti. Jau penkerius metus esu veganė ir absoliučiai nejaučiu diskomforto, kad mano lėkštėje esantis maistas kažkuo blankesnis ar neskanesnis nei visavalgių lėkštės turinys. Nesijaučiu save ribojanti.
Gintarės Stepanavičiūtės nuotr.
Gintarės Stepanavičiūtės nuotr.
Ar dar neatsibodo organizuoti augalinio maisto festivalius – juk prieš juos nuo streso gyvenimas sutrumpėja metais?
Ne, nes matau, kad mūsų šaliai tokių renginių labai reikia. Ir visus VMGonline.lt skaitytojus kviečiu žiemą apsilankyti dar viename, jau penktame, „Vegfest LT“ ciklo renginyje – „Vegfest LT“ kalėdinėje mugėje, kuri bus surengta gruodžio 9 d. Vilniuje, sporto namuose „MyHero!“. O kauniečiams galiu pažadėti, kad renginys Kaune taip pat taps nuolatiniu.
