Galime patvirtinti jau iš lūpų į lūpas sklindančią tiesą apie „Ogmios miestą“ – klaidžioti tam, kad rastumėte ką nors naujo, čia nereikia. Neseniai peilius pagalandęs restoranas gali slypėti visai už kampo arba netgi toje pačioje labai tiesioje gatvėje. Nuo lūpų kampučių nusivalę „peri peri“ vištieną ir paėjėję keletą metrų atsidūrėme „Vaflių namuose“. Čia jau antrąją savaitę pluša beglitiminių vaflių restoraną atidaręs sporto žurnalistas Šarūnas Mazalas su žmona, „Mamų radijo“ kūrėja Laura Mazaliene. Taip, perskaitėte teisingai. Visi čia kepami vafliai yra be glitimo.
Papasakokite, kaip įsimylėjote vaflius?
Laura: Aš atsimenu mūsų draugystės pradžią. Šarūnas per Kalėdas buvo gavęs vaflinę ir ieškojo žmonos, kuri jam keptų vaflius.
Šarūnas: Taip ir buvo. Sesuo su vyru man padovanojo vaflinę ir sakė, kad dabar galėsiu kepti ir susirasti žmoną. Bet, matyt, daug kam vafliai asocijuojasi su vaikyste, su šeima, su savaitgalio rytais. Lygiai taip pat ir mes nuo vaikystės kepdavome ir valgydavome ne blynus, o vaflius. Paskui vaflinė atsirado ir persikrausčius į Vilnių. Galiausiai, mano tėvai maitinimo versle dirba jau daugiau nei 10 metų. Nori nenori sukiesi šiame versle ir bendrauji su virėjais, matai, kaip tai vyksta. „Ievos skanėstų“ picerija išsiplėtė į dar vieną tašką Gargžduose – blyninę, tašką Klaipėdoje. Blyninė Gargžduose prieš metus pradėjo kepti ir vaflius, nuvažiavę ten su Laura pamatėme, kas buvo sukurta virėjų, ir supratome, kad šis konceptas labai tiktų Vilniui. Tai buvo unikalu, įdomu ir todėl gimė idėja atidaryti „Vaflių namus“. Visi blyninę įsivaizduoja kaip pigią užeigą, o mes norėjome restorano su vafliais.
Akimirka iš restorano atidarymo. Laura ir Šarūnas Mazalai (Sakyksuris.lt nuotr.).
Laura: Kalbant apie meilę vafliams, mano galva, kol žmogus yra jaunas ir lekiantis, maistas nėra toks svarbus, vyrauja restoranų kultas, su draugais vieną vakarą leki ten, kitą – kitur. Gal tik prieš metus, kai mūsų šeimoje atsirado dukrytė, atsirado ir noras ieškoti tradicijų, suburti šeimą. Šeštadienis ir sekmadienis yra vienintelės dienos, kai mes galime susėsti prie pusryčių stalo ir vienas kitam skirti laiko. Labai natūraliai išėjo, kad tie susėdimai vykdavo su vafliais. Norėjome atidaryti tokią maitinimo įstaigą, kur žmonės jaustųsi kaip namie, kad jie ateitų ne tik savaitgalį, bet ir darbo dienomis, ateitų su šeimomis ir suprastų mus, turinčius tokią tradiciją. Vafliai suartina.
Ar tai, kad siūlote saldžių ir ne tokių įprastų, sūrių, vaflių yra susiję su Jūsų pačių valgymo ypatumais? Gal užsisakinėjate iš skirtingų meniu?
Laura: Pavyzdžiui, aš esu baisi smaližė. Anksčiau galvojau, kad galėčiau nesustodama valgyti saldumynus, bet šiandien į saldžius vaflius nebegaliu žiūrėti. Man jų per daug. Dabar turiu padaryti pauzę. Sūrūs vafliai man, nemėgstančiai mėsos, yra atradimas.
„Vaflių namuose“ yra įrengta ir vaikų erdvė. Kaip pasakoja Šarūnas, jauna šeima pati pasigenda tokių vietų Vilniuje, todėl ir nusprendė pastatyti mažiau staliukų, bet daugiau vietos suteikti vaikams (Valerijos Stonytės nuotr.).
Šarūnas: Manoma, kad vafliai yra labiau desertas ir kad jie yra saldūs. Bet štai vieną dieną, kai dar nepietavęs sėdėjau kirpykloje, galvojau, kaip norėčiau vaflio su plėšyta kiauliena ir barbekiu padažu. Jis toks geras! Grįžęs vakare jį ir suvalgiau. Prieš trejus metus nė nebūčiau pagalvojęs, kad galėsiu valgyti vaflį be glitimo ir kartu gerti alų – taip pat be glitimo. Kai manęs klausdavo, ar einame alaus, sakydavau, kad einame, bet aš negersiu, nes netoleruoju glitimo. Taip baruose atradau sidrą. Mane labiausiai džiugina tai, kad čia ateis glitimo netoleruojantys vaikai ir tėvai galės jiems užsakyti saldų vaflį. Galbūt tokio vaflio savo gyvenime jie paragaus pirmą kartą.
Laura: Jau turėjome tokį atvejį. Viena mergaitė, netoleravusi glitimo, vos gavusi lėkštę paprašė savo mamos pirmiau nufotografuoti ją prie vaflio. Vaikas negalėjo patikėti, kad valgys vaflį. Kai pamatai ar išgirsti tokias emocijas, negali pagalvoti, kad griauni kalnus, bet džiaugiesi, jog darai kažką gero ir gali padėti.
Valerijos Stonytės nuotr.
Atrodo, kad būtumėte išskirtini vien tuo, kad ruošiate tik vaflius, bet, tarsi negana to, jie dar yra ir beglitiminiai. Juk taip pasielgėte ne šiaip sau?
Šarūnas: Prieš trejus metus alergija glitimui buvo diagnozuota mano mamai. Tada išsityrėme ir visa šeima, tokius pačius rezultatus gavo mano sesuo ir aš. Vartodamas produktus su glitimu jautiesi silpnas, apsunkęs, norisi miego. Taip sako žmonės, vėliau atsisakę glitimo. Pavyzdžiui, mano, kaip sporto žurnalisto, pirmoji mintis buvo ilgus metus pirmąja teniso rakete pasaulyje tituluojamas Novakas Džokovičius. Į savo aukštumas jis pakilo tada, kai sužinojo, kad netoleruoja glitimo. Atsisakius glitimo iš esmės pasikeitė ir jo fizinė būklė. Iš pradžių maniau, kad beglitiminė mityba yra išsidirbinėjimas, daug kas net nežinojo, kas yra glitimas, sakė, kad vis tiek gertų alų ir valgytų visas picas. Dabar suvalgęs kažką tokio jaučiu, kad mano savijauta yra kur kas blogesnė.
Valerijos Stonytės nuotr.
Laura: Jeigu pažvelgsime iš mitybos pusės, kviečių atsisakymas žmogui yra labai naudingas, nes kvietys yra labai sunkiai virškinamas grūdas. Po metų draugystės su Šarūnu mūsų mitybos įpročiai labai smarkiai pasikeitė. Prieš tai, jei galėjome vartoti kviečius, tai ir darėme. Bet sužinojus, kad Šarūnas glitimo netoleruoja, man reikėjo prisitaikyti prie jo poreikių ir norų, atsirado daugiau daržovių. Aš – toks žmogus, kuriam patinka iššūkiai ir siekti to, kas užsibrėžta. Iš pradžių buvo šokas – kepdavau pyragus, o jų niekas nevalgydavo. Šarūnas niekada nebuvo pyragų mėgėjas ir aš galbūt niekada nežavėjau jo šiuo savo pomėgiu. Kai pradėjau gaminti su beglitiminiais miltais, buvo gana sunku, nes jų struktūra visiškai kitokia. Atsimenu, kad norėjau nustebinti Šarūną beglitiminiais koldūnais, bet jie iro, nelipo. Šiaip ne taip padariau, bet visi jie akyse plaukė į kairę ir į dešinę.
Gimus dukrytei, dar daugiau dėmesio atkreipėme į maistą ir kažkaip grįžome į doros kelią. Dabar tiesiog taupydama laiką stengiuosi ruošti maistą, kuris tiktų visiems – dedame mažiau druskos, naudojame mažiau padažų.
Vitrinoje matomi konditeriniai gaminiai – tai iš Gargždų į Vilnių atvežtos Šarūno tėvų kepyklėlės rankų darbo puošmenos. Kalbama, kad be jų negali gyventi visas Klaipėdos regionas (Valerijos Stonytės nuotr.).
Šarūnas: Džiaugiuosi, kad žmonės suprato, jog Vilniuje pagaliau atsirado vieta, kur jie gali būti išklausyti. Turime klientą, kuris ateina jau kelias dienas iš eilės ir vis teiraujasi apie dienos pietų pasiūlymus veganams. Turėjome salotų su krevetėmis, bet galima jas padaryti ir be krevečių. Vieną vakarą pas mus apsilankė šeima, kurioje berniukas netoleravo glitimo, o mergaitė – riešutų, pieno ir sojų pieno. Visi poreikiai buvo perduoti virtuvei, o maistas paruoštas. Smagu, kad galime bendrauti su virtuve, o ne tik aklai priimti užsakymus. Apie tai pirmą kartą apgalvojome keliaudami Pietų Amerikoje. Vienoje kavinėje apie alergijas maistui buvome klausinėjami gal apie 10 minučių, o tik vėliau kas nors buvo siūloma. Mums irgi reikėjo kažko tokio: kad atėjęs žmogus žinotų, jog bus išklausytas, o į jo pageidavimus atsiliepta.
Meniu. Sotūs (su Benedikto kiaušiniu, jautienos antrekotu, keptu daržovių asorti, plėšyta kiauliena, mangu ir Chalapos paprika, kepta šonine) ir saldūs (su riešutų sviestu, „Nutellos“ kremu, sutirštintu pienu, kokosu, maskarponės-varškės kremu) vafliai. Taip pat – salotos, glotnučių lėkštės, pieno kokteiliai (ir veganiški!). Artimiausias Lauros ir Šarūno eksperimentams virtuvėje yra vaflis su kepta šonine ir klevų sirupu. Prie maisto derinami lietuviški vaisių vynai ir alus be glitimo.
Vaflis su jautienos antrekotu, rukola, vyšniniais pomidoriukais. Kaina – 9,50 Eur (Valerijos Stonytės nuotr.).
Be glitimo. Didžioji dalis meniu esančių vaflių yra gaminami iš miltų be glitimo mišinio, atsivežto iš Anglijos. Į mišinį įeina ryžių, kukurūzų, tapijokos, bulvių miltai. Virtuvėje naudojamos ir dar trys skirtingos tešlos: bulvių miltai naudojami vafliams su mėsa, iš grikių miltų ruošiami vafliai prie salotų ir sriubos, kukurūzų vaflis yra alternatyva veganams – jie gaminami be kiaušinių ir karvės pieno.
Dienos pietūs. Dienos pietūs „Vaflių namuose“ ruošiami 11–14 val. Jų metu galima rinktis iš sriubos, salotų, dar neragauto vaflio, kuris gali būti pritaikomas ir veganams. Pirmadienį dienos pietūs gaminami be mėsos, ketvirtadienis – žuvies diena.
Vaflis su riešutų sviestu, aviečių uogiene ir ledais. Kaina – 8 Eur (Valerijos Stonytės nuotr.).
Darbo laikas:
Pirm.–Ketv.: 10:00–20:00
Penkt.: 10:00 –21:00
Šešt.: 9:00–21:00
Sekm.: 9:00–20:00
„Vaflių namai“, Verkių g. 29, Šeimos aikštė 3 („Ogmios miestas“), Vilnius.
