„Skonio ir kvapo akademijos“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai arbatą mėgsta taip pat, kaip ir kavą, tačiau jiems trūksta bendrų žinių apie arbatos ruošimą ir kainodarą. Itin apverktinos lietuvaičių žinios apie žaliosios arbatos paruošimo subtilybes. Taigi, kaip ją ruošti ir gerti tinkamai?
„Skonio ir kvapo akademijos“ nuotr.
PIRMA TAISYKLĖ – PAMIRŠKITE VERDANTĮ VANDENĮ
Anot „Skonio ir kvapo akademijos“ lektoriaus ir arbatos žinovo Andriaus Žilinsko, stebina ir tai, kad nors žalioji arbata yra mėgstama, tačiau trūksta žinių apie tokios arbatos paruošimą. Net 41 procentas respondentų mano, kad žalioji arbata yra ruošiama užplikant ją verdančiu vandeniu. O tai – didelė klaida.
„Galbūt mėgstančių arbatą žmonių būtų dar daugiau, jei jie žinotų, kad žaliosios arbatos plikyti verdančiu vandeniu negalima. Tiesa, būtent tik jos, nes ši arbata jautriausia ir tada praranda savo skonį, apkarsta. Taip galima sugadinti ir pačią geriausią ir brangiausią arbatą. Žaliąją arbatą reikėtų užpilti 70–85 laipsnių vandeniu. Mano patarimas būtų net nelaukti, kol arbatinukas užvirs, ir tik pradėjus jam burbuliuoti išjungti ir kiek palaukus pilti ant arbatžolių“, – sako A. Žilinskas.
ANTRA TAISYKLĖ – NAUDOKITE DAR IR DAR KARTĄ
Taip pat dažnai manoma, kad žaliosios arbatos negalima plikyti du kartus. Pasak arbatos žinovo, Kinijoje tos pačios žaliosios arbatos arbatžolės užplikomos net iki 5 kartų, o pirmasis puodelis dažnai net ir paaukojamas „arbatos dievams“. Plikant tas pačias žaliosios arbatos arbatžoles kelis kartus, svarbu neleisti joms išdžiūti.
TREČIA TAISYKLĖ – NEPERMOKĖKITE
„Dar vienas mus nustebinęs šios apklausos aspektas buvo respondentų įsitikinimas, kad arbata pakeliuose yra pigesnė už birią arbatą – taip manė kiek daugiau nei pusė apklaustųjų. Paradoksalu, bet biri arbata dažnai yra kokybiškesnė, tačiau ir pigesnė už arbatą pakeliuose. Šios didžiąją kainos dalį sudaro pakuotė, patys pakeliai, dažikliai ir saldikliai“, – kainų skirtumus komentuoja A. Žilinskas.
Jo teigimu, paprasčiausias palyginimas yra grynasis arbatos kiekis. Už tą pačią kainą įsigytos birios arbatos ir arbatos pakeliuose kiekis gali skirtis net tris kartus. Kitaip tariant, tiek kartų arbata pakeliuose gali ir dažnai būna brangesnė už birią arbatą.
KETVIRTA TAISYKLĖ – SEKITE GALIOJIMO LAIKĄ
Beveik pusė apklausos respondentų manė, kad arbata neturi galiojimo laiko, jei yra laikoma sausai. Pasak A. Žilinsko, pagal higienos normas arbata turėtų būti suvartojama per 2 metus, tačiau gamintojai dažniausiai nurodo 5 metų laikotarpį. Iš tiesų, tik „pu-erh“ arbata neturi galiojimo laiko – kuo ji senesnė, tuo arbatos žinovų ir mėgėjų vertinama labiau.
LIETUVIŲ POMĖGIAI NUSTEBINO VISUS
Beje, tyrimas atskleidė nemažai įdomių faktų apie lietuvių pomėgius. Paaiškėjo, kad lietuvių mėgstamiausios yra ne tik žalioji, bet ir juodoji arbatos, o pagrindinis pasirinkimo kriterijus – šio karštojo gėrimo skonis. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad tiek arbatą, tiek kavą renkasi ir mėgsta 48 procentai apklaustųjų, renkasi tik arbatą – 22 procentai. Palyginimui: kavą, kaip pirmą pasirinkimą, nurodė 24 procentai respondentų. Kiek daugiau nei trečdalis žmonių mano, kad arbata yra skanus gėrimas ir geria jos gana daug – 2–3 puodelius per dieną išgeria 60 proc. apklaustųjų.
„Apie arbatą ir jos vartojimą sklando nemažai mitų, todėl norėjome išsiaiškinti, kiek iš tiesų Lietuvoje pažįstamas šis gėrimas. Iš kai kurių tyrimo išvadų tikėjomės, pavyzdžiui, kad arbata yra tiek pat mėgstama, kaip ir kava. Tačiau kai kurios išvados labai nustebino. Pavyzdžiui, nesitikėjome, kad žalioji arbata yra viena mėgstamiausių ir kad šis procentas gerokai viršija Europos šalių vidurkį, kur karaliauja juodoji arbata“, – pastebi arbatos žinovas Andrius Žilinskas.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Skonio ir kvapo akademijos“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Lietuvos gyventojų arbatos vartojimo įpročių tyrimas vykdytas 2016 metų gruodžio 10–17 dienomis visoje šalies teritorijoje. Iš viso apklausti 1007 18–65 metų amžiaus respondentai.
