Ketvirtos „Skonio iššūkio“ laidos herojus, TV, radijo laidų ir renginių vedėjas, dviejų vaikų tėtis Timūras Augucevičius VMG virtuvėje sukiojosi su… gipsu ant dešinės rankos. Sukiojosi mikliai ir labai šmaikščiai, juokaudamas, kad keps „vasaros tapkes“, į kurias svarbu įdėti kuo daugiau rankų darbo, t. y. nešvarumų nuo rankų. Nors prasitarė, jog gaminti nelabai mėgsta, bet laidos metu įrodė, kad sumaniam vyrui joks gipsas virtuvėje – ne kliūtis, nes tarta iškepė tobula!
V. Ribokaitės nuotr.
Didžiausias su maistu susijęs iššūkis, kurį teko įveikti?
Tai – laikotarpis, kai buvau jaunas ir išvažiavau dirbti į Airiją, kad sutaupyčiau mokslams. Reikėjo sugalvoti, kaip kuo pigiau prasisukti su maistu. Sugebėdavau išgyventi su maždaug 8 Eur per savaitę. Iššūkis buvo kasdien valgyti avižinę košę vis kažkokią kitokią: ryte – saldžią, kad būtų daugiau energijos, per pietus – riebesnę ir pan. Valgyti ir dar mėgautis! Man tai buvo didžiausias su maistu susijęs iššūkis, prieš kurį nublanksta visi kiti.
Kokį vieną vienintelį produktą pasiimtumėte į negyvenamą salą?
Lašinių. Būtų gerai, kad būtų su trupučiu kumpelio. O išvis gerai būtų, jeigu viena palties pusė būtų karšto, o kita – šalto rūkymo! Tada tikrai būčiau ramus, kad išgyvensiu ilgiau nei mano likimo draugai.
Kokios šalies virtuvė yra Jūsų mėgstamiausia?
Lietuvos. Kas pažįstama, laiko patikrinta, tas man labiausiai ir patinka. Egzotikos manęs nežavi. Patinka ragauti visokius nepažįstamus skonius, jeigu šalia yra žmogus, kuris sako: „Aš valgiau, buvo skanu.“ Įdomu paragauti, kas patiko kitam.
Kokia geriausia draugų rekomendacija?
Briuselyje ragautas jautienos tartaras. Tokio skanaus dalyko niekur vėliau ir neberadau. Tai kažkas tokio! Ir tai buvo patiekta ne kokiame ypatingame restorane, o knygyne įsikūrusioje bistro tipo užkandinėje.
Ką renkatės: desertą ar kepsnį?
Visada kepsnį. Geras steikas man yra milijoną kartų geriau už bet kokį desertą.
Saldumynų nemėgstate?
Mėgstu, bet mėsą labiau. Mėgstamiausio deserto neturiu, bet man žiauriai skanu ir gerai padarytas toks tikras – šlapias ir neriebus – lietuviškas tinginys, ir tiramisas. Desertas turi būti gerai suvaldytas. O pas mus dažnai būna, kad bele ką padarė ir jau 7 Eur iš tavęs.
V. Ribokaitės nuotr.
Ko visada yra Jūsų šaldytuve? Nes jeigu nėra, sakote: „Tuščias!“
Vytintos mėsytės. Kai esu alkanas, ji gali išgelbėti savijautą geram pusvalandžiui. Pasipjaustai, įsimeti, o tada jau gali eiti rimčiau pavalgyti.
Esate pusryčių, pietų ar vakarienės žmogus?
Namuose pusryčius retai kada valgau – ir gamintis tingiu, ir skrandis dar nebūna pradėjęs dirbti. Bet jeigu atsibundu viešbutyje, tai pusryčiai man yra būtinybė. Gal dėl to, kad būna įskaičiuoti, tai tarsi jaučiu pareigą suvalgyti. Vakarienę namuose visada valgome, susirenkame visi prie stalo, pasakojame, kas ką nuveikė dieną. Būna smagu.
Jeigu užklumpa visiškai netikėti svečiai, o jūs nepasiruošęs: kuo vaišinate?
Pas mus nebūna netikėtų svečių, pas mus visi tikėti. Bet jeigu jau ką, tai papjaustau tos pačios vytintos mėsytės tyliai apgailestaudamas, kad man liks mažiau.
V. Ribokaitės nuotr.
Šiuo metu atostogaujate ir dirbate Palangoje. Kas ten skanesnio?
Dar neradau vietos, kurią galėčiau rekomenduoti. Neseniai pietavome kažkokioje kavinukėje, paprasta paprasčiausia, bet jaučiasi, kad niekas nieko per daug nevaidina: visai skanu ir už normalią kainą. Rekomenduoti galėčiau Druskininkų vandens parko restoraną. Man jis yra aukščiausio lygio vieta: kad ir ką užsisakysi – viskas skanu.
Kai liekate vienas su vaikais, ką galite jiems pagaminti?
Labai stengiuosi juos kur nors nusivesti, kad pagamintų kas nors kitas. Jeigu tenka gaminti man, tai būna kiaušinienė, sriubytė. Tai nutinka retai. Labai poniški tie miesto vaikai: ne bet ką paduosi.
Visas „Skonio iššūkio“ laidas galima pažiūrėti čia
