Greičiausiai visi šokolado rutuliukai nuotraukoje yra vienodai saldūs, tačiau greičiau jais pasisotinsite, jeigu mėgausitės jais iš baltos lėkštės, klausydami aukštų dažnių muzikos ir žiūrėdami į kažkokį apvalų daiktą. Taip mums sako mokslas apie skonį.
Tai, kaip suvokiame skonį, net 80 procentų yra nulemta spalvų, garsų, pasirinktų indų, nuotaikos ir maisto kainos, skelbia portalas „Mother Nature Network“.
Spalva. Psichologas ir rinkos agentas Louisas Cheskinas buvo pirmasis, kuris atliko tyrimą apie spalvos įtaką skoniui. 1940-aisiais, remdamasis savo iškelta hipoteze, jis pasiūlė margarinui suteikti ryškesnį geltoną atspalvį. Norite – tikėkite, norite – ne, bet šis L. Cheskino inicijuotas pokytis padidino margarino pardavimus. Dar vienas pavyzdys – 2011 m. atliktas tyrimas, kurio metu žmonės buvo paprašyti valgyti braškių putėsius iš skirtingų spalvų lėkščių. Tie patys braškių putėsiai tiriamiesiems pasirodė saldesni baltoje, o ne juodoje lėkštėje. Panašus tyrimas įrodė, kad karštas šokoladas saldžiausią skonį įgyja, jeigu yra geriamas iš oranžinių puodelių.
Garsas. Oksfordo universiteto organizuotame tyrime dalyvavę žmonės klausydamiesi aukštų ir žemų dažnių garsų valgė irisinius saldainius. Tyrimo metu pastebėta, kad tuos pačius irisus valgę ir aukšto dažnio garsų klausę žmonės jų skonį įvertino kaip saldesnį nei tie, kurie saldainius valgė klausydamiesi žemų dažnių muzikos.
Skonio intensyvumą ir traškumą taip pat gali paveikti ir baltasis triukšmas. Mančesterio universiteto mokslininkai tiriamųjų grupei davė ragauti sūrius ir saldžius produktus. Viena grupė žmonių valgė maistą tyliame kambaryje, o kita – ausinėmis klausydamiesi lėktuvų sukeliamo triukšmo (ankstesnių tyrimų duomenimis, triukšmas, pavyzdžiui, lėktuvo variklio gausmas, gali sumažinti mūsų gebėjimą atskirti skonius net 30 procentų!).
Paaiškėjo, kad maistas, kuris buvo valgytas triukšmingoje aplinkoje, įvertintas kaip mažiau saldus, mažiau sūrus, bet... traškesnis.
Kaina ir indai. Tai, kaip kiti faktoriai lemia maisto skonį, gali būti dar labiau stebinti. Pavyzdžiui, įsimylėjusiems žmonėms maistas ar netgi vanduo būna šiek tiek saldesnis. Tačiau vieno tyrimo metu buvo paneigta, kad pavydo jausmas maistui gali suteikti kartesnį skonį.
Įtaką skoniui gali daryti ir pasirinkti indai, pavyzdžiui, jogurtas, valgomas su plastikiniu šaukštu, bus vertinamas kaip brangesnis ir tirštesnis. Tokią pačią įtaką gali turėti ir už maistą mokama kaina. Kornelio universiteto tyrimas atskleidė, kad vakarieniaujantys restorane maisto kokybę vertino kur kas aukščiau tada, kai už maistą mokėjo daugiau.
Unsplash.com nuotr.
