Aš Ikona Pokalbių Šou Delfi TV

Siaučiant virusui nepadės nei baimė, nei užpiltinė: ką iš tikrųjų reikėtų gerti ir valgyti?


Jis jau čia. Todėl Alfo Ivanausko šeštadieninėje ALFAS LIVE laidoje irgi buvo kalbama apie koronavirusą, ir tai, kas žmogui svarbiausia čia ir dabar: ką valgyti, gerti, ar saugu eiti į kinų restoraną, pirkti sojų padažą ir paspausti ranką kolegai susitikus verslo pietų?


Delfi.lt nuotr.

Laidos viešnia – gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė pirmiausia patars nepanikuoti, o išklausyti mokslo grįstų patarimų ir jais vadovautis. Blogiausiam scenarijui besiruošiantiesiems ir iš lentynų maisto produktus be atrankos šluote šluojantiesiems gydytoja patars, kokiais maisto produktais tikrai verta pasirūpinti, o kurie gali ir neišgelbėti.


Išsigandę žmonės bijo net sojų padažo, sako, nieko, kas kinų gaminta ar importuota iš Kinijos nepirksiantys. Ar valgant maistą iš Kinijos galima galima užsikrėsti koronavirusu?

Svarbu, koks yra tas maistas. Maisto kelias iš Kinijos gana tolimas, o virusas yra tokia gyvybės forma, kuriai, kad išgyventų, reikia gyvos ląstelės. Jeigu maistas nėra “gyvas” ir juolab nėra gyvūninės kilmės, tai virusas ant jo neišgyvena. Tad jeigu valgome vaisius iš Kinijos ar kitų tolimų kraštų, greičiausiai neužsikrėsime. Viruso neturėtų perduoti nei konservuotas, nei termiškai apdorotas maistas.


Tarkime, kad virtuvės šefas grįžo iš Italijos Šiaurės ir galimai yra užsikrėtęs. Ar jo gamintą maistą galima valgyti, ar didelė rizika užsikrėsti?

Šiuo atveju užsikrėsti yra išties didelė tikimybė. Koronavirusas plinta oro lašelinu būdu, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad virusas gyvena mūsų kvėpavimo takų skysčiuose. Jeigu mes čiaudime, kosime, tankiau kvėpuojame – iškvėptame ore virusų tikrai bus. Tad jeigu virtuvės šefas ruošia maistą be tikros tankios kaukės, virusų gali prikvėpuoti į salotas. Jeigu ruošiamas maistas yra termiškai apdorojamas, viruso tikimybė yra mažesnė.


Ar tiesa, kad reikia gerti labai daug vandens. Kodėl?

Nebūtinai vandens, tai gali būti arbata, tikras, t. y. ne iš koncentrato, vištienos sultinys, kuriame yra daug mūsų imuninei sistemai padedančių medžiagų.

Daug skysčių reikia todėl, kad jie padeda tinkamai funkcionuoti mūsų gleivinėms. Šiuo metu patalpos vis dar šildomos, kvėpavimo takų gleivinės yra išsausėjusios, todėl lengviau prikimba virusai ir bakterijos. Kuo drėgnesnė gleivinė, tuo labiau ji yra apsaugota nuo įvairių patogenų.


Unsplash.com nuotr.

Šiuo metu daug lietuvių atostogauja yra Balyje ir Tailande. Kokių patarimų ir rekomendacijų turėtumėte jiems? Kokių maisto produktų vengti, kokių reikėtų valgyti daugiau?

Egzotinėse, šiltųjų kraštų šalyse visada reikėtų vengti pirkti maistą gatvėje ir jį valgyti tiesiog gatvėje, juolab nenuplautą, nemirkytą ir termiškai neapdorotą. Šios rekomendacijos svarbios ne tik dėl koronaviruso, bet ir dėl bet kokios kitos žarnyno infekcijos. Bendrosios higienos taisyklės galioja ir šiuo atveju, kai plina koronavirusas, nes vaisiai, daržovės, šviežiai ruoštas maistas gali būti apkrėsti. Labai svarbu atkreipti dėmesį į maisto pardavėjo higieną, nes jeigu viskas yra liečia rankomis, jeigu vienoje vietoje pjaustoma ir mėsa, ir žuvis, ir daržovės, ir kiti produktai, labai didelė tikimybė, kad jie bus apkrėsti. Iš kur išplito paplito virusas? Iš turgaus. Visoks maišymasis yra palankiausia terpė atsirasti naujoms bakterijoms ir virusams.


Pastaruoju metu žmonės net bijo sveikintis vieni su kitais paduodami ranką. Esame raginami užsipirkti dezinfekcinio skysčio ir nuolat dezinfekuoti rankas. Ką manote apie tai?

Dezinfekuoti rankas reikia, tačiau apie tai kalbame kiekvieną ligų sezoną. Taip pat svarbu kuo mažiau kontaktuoti su kitais žmonėmis, ypa jei yra čiaudinčių, kosinčių – patariama išvis vengti susibūrimo vietų. O ir čiaudėti reikėtų ne į delną, o į alkūnę arba nosinaitę: kad ant rankų liktų kuo mažiau patogenų.

Jeigu rankos paspaudimu pasisveikiname su užsikrėtusiu žmogumi, o paskui paliečiame savo veidą, akis, nosį, burną – taip ir užsikrečiame. Dezinfektantų sudėtyje turi turėti apie šešiasdešimt procentų alkoholio. Manoma, kad jie gali sunaikinti didžiąją dalį viruso. Tačiau pernelyg dažnas dezinfektanto vartojimas gali išsausinti odą, o sausa oda yra labiau pažeidžiama, ima trūkinėti, o tai yra atviras kelias virusui patekti į organizmą. Labai svarbu neperdozuoti, nepulti į paniką ir nedezinfekuoti rankų kas penkias minutes.

Jeigu esame namuose ir tik su šeima, užtenka atsakingai nusiplauti rankas su muilu. Plauti rankas taisyklingai, t. y. nuplaunant visus paviršius, tarpupirščius, nykštį – labai svarbu.


Grįžusiems iš tam tikrų šalių žmonėms skelbiamas karantinas, jie turi likti namuose, niekur neiti, dirbti iš namų. Kokių maisto produktų rekomenduotumėte nusipirkti?

Reikėtų turėti produktų, kurie ne taip greitai genda, taip pat konservuotų, šaldytų produktų, pavyzdžiui, šaldytos mėsos, žuvies, daržovių. Galima pirkti šviežius vaisius, pavyzdžiui, mangus, ananasus, bananus ir juos šaldyti, o vėliau iš jų plakti tirštus kokteilius. Raudonasis kryžius yra parengęs sąrašą produktų su nurodytais kiekiais, jų vienam žmogui turėtų užtekti dviems savaitėms.

Suaugęs žmogus per dieną turi gauti 2000 kalorijų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Sąrašas būtiniausių produktų, kuriuos reikėtų turėti namuose

Užsienyje gyvenantys draugai sako, kad iš lentynų pirmiausia dingo vaikiškas maistelis, įvairiausios tyrelės. Kodėl?

Ta paruoštas, konservuotas, subalansuotas maistas, kurį galima tiesiog imti ir valgyti – nereikia nei ruošti, nei virti, o sergant tai aktualu. Suaugęs žmogus atsidaro penkis stiklainėlius, suvalgo – ir visai geri pietūs. Tyrelių yra ir su mėsa, ir su daržovėmis. Taigi, labai patogu. Sergant koronaviruso sukelta liga jaučiamasi panašiai kaip sergant gripu, taiga, gamintis valgyti jėgų tikrai nėra.


Dabar visi labai susirūpino prevencija, imuniteto stiprinimu: valgo citrinas, imbierus. Ar per dvi savaites sustiprinti imunitetą ir valgant tam tikrus produktus padaryti jį galingą, atsparų virusams, įmanoma?

Tikrai ne, mūsų imuninė sistema yra labai galinga ir sudėtinga, ją sudaro ir įvairios medžiagos, pavyzdžiui, baltymai, ir ląstelės. Ląstelėms susiformoti reikia laiko. Formuoti ir stiprinti imunitetą yra kasdienis mūsų darbas visais sezonais. Per tokį trumpą laiką galime jį šiek tiek pagerinti, tačiau atsparumo suformavimas – ilgas procesas.


Taigi dabar dideliais kiekiais vartoti citriną ir imbierą nėra prasmės?

Tikrai nereikia to daryti paniškai, nereikia, kad vitamino C vartojimas apsėstų lyg kokia manija. Tačiau vitaminas C gali padėti, jeigu daugiau jo vartosime, nes tai tas vitaminas, kurio mūsų organizmas nekaupia, reiškia, mes jo turime gauti kiekvieną dieną. Kai jo trūksta, imuninė sistema silpsta.

Ne tik citrina turi vitamin C. Paprika jo turi netgi daugiau, taip pat juodiesi serbentai, erškėtuogės. Tačiau šis vitaminas yra labai aikštingas: labai greitai suyra termiškai apdorojamas arba ilgiau laikomas. Todėl siūlyčiau valgyti šaldytus produktus serbentus, šilauoges: šaldant vitaminas C neyra. Užpylus uogas karštu vandeniu, vitamino C sumažėja. Todėl arbatų negalima užpylinėti verdančiu vandeniu, tik šiltu.


Unsplash.com nuotr.

Ar gali padėti įvairiausios užpiltinės? Štai vienas komentaras internete buvo toks: “Vakarais su žmona išgeriame užpiltinės su pelynu ir manome, kad tai apsaugos nuo virusų.”

Alkoholis dar niekad neapsaugojo nuo infekcijų. Atvirkščiai, dar labiau sumažina imuninės sistemos veiklą.

Alkoholis vartojamas keliaujant po egzotines šalis tarsi dezinfekuoja virškinimo sistemą iš vidaus. Jis tinka žarnyno infekcijų profilaktikai, tačiau koronovirusas yra kvėpavimo takų virusas. Juk nepilsime jo į kvėpavimo takus, tiesa?


Patarkite, kokių maisto produktų siaučiant virusui nereikėtų vartoti?

Vengti visų saldumynų. Tai tėra tuščios kalorijos, duoda tik energijos, o kai sergame, organizmui reikia vitaminų ir mineralų. Todėl geriau užsipirkti ir užsišaldyti uogų ir vaisių - bus saldu, skanu ir naudinga. Reikia atkreipti dėmesį į produktus, kurie turi daug sočiųjų riebalų - tai kepiniai, kuriuose daug palmių aliejaus. Tiek cukrus, tiek sotieji riebalai palaiko uždegimines organizmo reakcijas, blogina imuninį atsaką į infekcijas. Avokadai, kokybiškas aliejus ar linų sėmenų aliejus - puikus produktas ir riebalų šaltinis. Duona reikalinga, bet turi būti viso grūdo, o ne baltas batonas. Visas grūdas turi daug B grupės vitaminų, o baltas batonas – daug cukraus.

Svarbu vartoti ir vitamino D.


Delfi.lt nuotr.

Visą ALFAS LIVE laidą galite pažiūrėti ČIA.

ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg