Susipažinkite su Fadi Elkhouri. Libanietis verslininkas, pagal išsilavinimą – inžinierius, vasaros pabaigoje Vilniuje atidarė rytietišką užkandinę mįslingu arabišku pavadinimu „Leyla“ (liet. naktis). Jei sekate restoranų naujienas, tikriausiai jau ką nors girdėjote. Pavyzdžiui, kad čia geriausi falafeliai ir humusas. O gal apie šią Liejyklos gatvėje esantį restoranėlį perskaitėte mūsiškiame naktį veikiančių kavinių straipsnyje. Šiaip ar taip, vos tik išgirdome, kad „Leyla“ pristato naują meniu, pagalvojome, kad puiki proga apsižvalgyti.
Galima sakyti, kad į Lietuvą libanietį atvykti paskatino pigūs skrydžiai tarp Lvovo, kur jis visai neseniai dar tebegyveno, ir Vilniaus. Fadi čia atvykdavo savaitgaliais aplankyti draugo, o dabar – ir verslo partnerio, taip pat bendravardžio Fadi. Šis Vilniaus gatvėje turi naktinį klubą „Anna Mesha Butas“. „Pamatėme verslo galimybę – mieste naktį dirba tik „McDonald’s“, „Hesburger“ ir vieta Rotušės aikštėje („Amatininkai“ – VMGonline.lt). Pagalvojome, o kodėl gi ne? Savo draugui pasakiau, kad praneštų, kai ras patalpas“, – verslo pradžią prisiminė pašnekovas.
„Leyla“ interjerą kūrė F. Elkhouri žmona ir sesuo, kurios yra architektės, bei vienas bendraturčių. Valerijos Stonytės nuotr.
F. Elkhouri viešojo maitinimo sektoriuje nėra naujokas – Lvove turi vietinės virtuvės restoranus. Tiesa, galbūt vertėtų rašyti „turėjo“, kadangi dėl nepalankios politinės ir ekonominės situacijos šalyje nusprendė juos uždaryti. Taigi dabar jo ir šeimos namais tapo Vilnius. Nepaisant patirties Ukrainoje, Lietuvoje atidaryti šį nedidelį restoranėlį paprasta nebuvo.
Valerijos Stonytės nuotr.
Tai nėra pirma Libano virtuvės atstovybė Vilniuje. Galbūt kai kurie prisimins Užupyje veikusią, dabar jau duris užvėrusią „Moną“. Vis dėlto, nieks neprieštaraus, jei pasakysime, kad šios šalies virtuvė Lietuvos restoranų pasaulyje yra naujokė. Paklaustas, ar nebijojo pakartoti „Monos“ baigties, verslininkas atsakė, kad ne. Šis restoranas jam žinomas ir, anot Fadi, duris užvėrė ne dėl komercinių priežasčių.
Vegetariškoje lėkštėje (17 Eur) patiekiamas humusas, „Foul“ pupelės, „balila“ (trinti avinžirniai, pagardinti česnakais ir citrinų sultimis bei alyvuogių aliejumi), falafeliai, įdaryti vynuogių lapai, keptos bulvės, užtepas iš baklažanų „Baba Ghanoush“, salotos ir libanietiška duona. Valerijos Stonytės nuotr.
„Manau, kad suklydau restoraną įrengdamas jaukiu stiliumi. Tai – klaida. Čia vyrauja tipiškas libanietiškas interjeras, kurio sienas puošia tradiciniai raštai. Mano žmona ir sesuo – architektės, partneris Fadi taip pat turi gerą akį. Tai turėjo būti greito maisto restoranėlis, tačiau pavyko visai kitaip – vieta, kurioje nori sėdėti 3 valandas. Prisitaikėme. Tai, ką matote šiandien, prieš keletą mėnesių atrodė kiek kitaip“, – atviravo vienas savininkų.
Be to, kaip pasakojo Fadi (dėl laisvumo ir atsipalaidavimo bendraujant savininką norisi vadinti vardu, ne pavarde), žmonės maistą renkasi akimis, o patiekalai, kurių pavadinimai – shawarma, tawouk – nedaug ką sako, todėl klientai jų nesirinko. Taip meniu pasipildė nuotraukomis. „Pasiekėme tašką, kai pardavinėjome tik falafelius ir humusą. Vieną savaitę netgi sakėme, kad jų neturime, norėjome, kad atėjusieji rinktųsi ir išbandytų kitus patiekalus“, – teigė Fadi.
Vienas naujų užkandžių – įdarytos cukinijos (3 Eur). Valerijos Stonytės nuotr.
Naujasis meniu kardinaliai nepasikeitė, verčiau pasipildė platesniu užkandžių asortimentu – cukinija su ryžiais, įdarytais vynuogių lapais, bulvytėmis (naktinėtojų prašymu), libanietiškomis alyvuogėmis, aštria humuso versija (daugiau pasaulio mačiusiems), labne (nukoštas jogurtas). Pasikeitė patiekalų komplektavimas – tam tikrų patiekalų kainos krito, duona ir daržovių salotos tapo įkainotos.
Paklausus, ar libanietiška virtuvė yra panaši į arabų, Fadi tai paneigia ir lyg „Vikipedija“ nušviečia savo gimtinės virtuvę formavusius faktorius. „Tai tas pats, kas lyginti maistą Vladivostoke, Rusijoje ir Lietuvoje. Arabų virtuvė visai kas kita. Libanas – vienintelė šalis visame arabų pasaulyje, kurioje driekiasi kalnai, slėniai, 200 km ilgio pajūris. Nors saulė šviečia apie 300–310 dienų per metus, tačiau šalis dykumos nė kiek neprimena, priešingai, dėl kalnų yra be galo daug žalumos“, – paaiškino verslininkas.
Falafelių lėkštė (6,20 Eur). Valerijos Stonytės nuotr.
Čia mūsų kalba pakrypsta į jo verslo iššūkius Lietuvoje. Anot jo, Libane dėl puikaus klimato auga viskas, kiaurus metus galima gauti šviežių vaisių ir daržovių. Lietuviška žiema šiai virtuvei nepalanki – jis negaili kritikos sakydamas, kad šaltuoju laikotarpiu daržovės tarsi plastikinės. Svarbu suprasti, kad Libano virtuvėje per 60 proc. patiekalų vegetariški, todėl jos čia groja pirmuoju smuiku. „Dabartinis mūsų meniu atspindi Libano virtuvę. Vienintelis skirtumas – kiauliena. Valgyti grilintą kiaulieną Libane nėra įprasta, nebent tai būtų plonas kiaulienos kumpis. Tačiau šią mėsą įtraukėme, nes Lietuvoje ji populiari. Taip pat Libane naudojame daug prieskonių, kurie yra švieži. Čia dažniausiai naudojami džiovinti“, – apie skirtumus kalbėjo Fadi.
„Paradise“ kepsnio (5,50 Eur) pagrindas yra kalafioras. Šiuo pagrindiniu patiekalu, kaip ir lėkšte falafelių, gali mėgautis veganai. Valerijos Stonytės nuotr.
„Prieskonius gauname iš Libano, dalis džiovintų avinžirnių atkeliauja iš Lenkijos, kita – iš Libano. Kai Europoje vyrauja tinkama temperatūra, perku ten. Tačiau kai temperatūra nukrenta, avinžirniai atvyksta per daug sausi. Libane juos įprastai verdame 40 minučių. Čia tai užtrukdavo dvi su puse valandos ar dvi valandas ir keturiasdešimt penkias minutes. Tai užima daug laiko, sunaudojama daugiau elektros. Įsivaizduokite, jei noriu paruošti humusą, tuomet į darbą turėčiau ateiti 8 valandą ryto, kad 12 valandą viskas būtų paruošta“, – avinžirnių virimo niuansus atskleidė jis.
Adresas: Liejyklos g. 1, Vilnius.
Darbo laikas: Pirm.–Treč. 12:00–22:00, Ketv. 12:00–23:00, Penkt. –Šešt. 12:00–07:00, Sekm. 12:00–21:00.
„Facebook“ paskyra ČIA.
