Aš Ikona Pokalbių Šou Delfi TV

R. Vizgirda: „Lietuviško maisto beveik nevalgau“

Kalbėti su Amerikos lietuviu, verslo konsultantu ir Čilės Respublikos garbės konsulu Rimtautu Vizgirda apie maistą – tas pats, kas skaityti kulinarinę enciklopediją, kurioje aprašytos įvairios pasaulio virtuvės. Dirbdamas naftos kompanijoje, jis teigia apkeliavęs visą pasaulį. Tai ir išlavino jo skonį. Tiesa, jei būtų jo valia, tikriausiai šioje knygoje nebūtų lietuviškos virtuvės, kuri, pasak verslininko, yra kaimiečių virtuvė. Apie santykį su lietuvišku maistu ir pradedame pokalbį su Rimtautu ir Birute Vizgirdomis.

Iškart pareiškėte, kad nemėgstate lietuviškos virtuvės. Kas labiausiai atgraso nuo jos?

R. V. Lietuvių virtuvė yra labai panaši į lenkų. Nors esu Lietuvos patriotas, bet lietuviško maisto beveik nevalgau: jokios silkės ar cepelinų. Pripažįstu, kad esu išpaikintas (juokiasi). Tiesa, neatsisakau bulvinių blynų. Kulinariniais klausimais esu frankofilas, taip pat man patinka itališka, kiniška, tailandietiška, meksikietiška virtuvės.

B. V. Rimtautas juokauja. Jis nemėgsta tam tikrų patiekalų, pavyzdžiui, balandėlių. Lietuvoje nėra tipiško lietuviško maisto, tik „pusmarškonė“ košė, kuri yra tikras žemaitiškas valgis. O visi cepelinai ir koldūnai – paimti iš mūsų kaimynų.

Tikriausiai žmonai nėra paprasta Jums įtikti. Kas Jūsų šeimoje gamina maistą? R. V. Aš pats irgi labai daug gaminu, ypač savaitgaliais. O žmona yra puiki kulinarė, ji gamina likusiomis savaitės dienomis. Galiu pagaminti bet ką iš antienos, draugai mane kviečia pagaminti „magret de canard“ (anties krūtinėlė – red. past.). Dar vienas patiekalas, kurį puikiai ruošiu – jautienos kepsnys, angliškai „roast beef“. Bet tam turiu gauti gerą gabalą antrekoto, o lietuviai nemoka išpjaustyti mėsos, ją sugadina. Po to mėsa tinkama tik troškinti. Tiesa, dabar prekybos centre „GO9“ atidarė „Steak Supply“, kur puikiai paruošia mėsą.

Ponia Birutė pasakoja, kad vyras pradėjo gaminti prieš 25 metus. Nors jis labai priešinosi, kad žmona dirbtų, ji vis tiek susirado darbą. Tada p. Rimtautas iškėlė sąlyga, kad ji turi ir toliau atlikti visas žmonos ir moters pareigas namuose. Po poros mėnesių p. Birutė teigia labai pavargusi, todėl pasakė vyrui, kad vieną dieną per savaitę, sekmadienį, maisto ji negamins. Galiausiai vieną vakarą p. Rimtautas žmoną pasitiko su paties ruošta vakariene. O po kelių savaičių pasiūlė nuvažiuoti į knygyną, kur nusipirko gaminimo enciklopediją „Larousse Gastronomique“. Nors p. Birutei atrodė, kad tai ilgai nesitęs, p. Rimtautas iki šiol gamina maistą.

Kuo ypatinga Jūsų ruošiama anties krūtinėlė? Ar gaminate tiksliai pagal receptą?

R. V. Receptą perskaitau, bet paskui improvizuoju. Anties krūtinėlės svarbu neperkepti. Lietuviai nesupranta, kad ji turi būti pusžalė. Mėsa turi būti dar raudona arba rausva. Prie jos patiekiu gerą padažą: į nuo krūtinėlės likusius taukus įdedu garstyčių, grietinės, įmalu juodųjų pipirų.

Kur Vilniuje nusivestumėte svečią vakarienės?

R. V. Pas mus į namus! Lietuvoje vis dar trūksta vietų, kur galima rasti gero ir įdomaus maisto.

Per šias Kalėdas pas p. Vizgirdas svečiavosi prezidentas Valdas Adamkus. Šia proga p. Birutė gamino pagrindinį antienos patiekalą, o p. Rimtautas – „Tarte tatin“ (prancūzišką apverstą obuolių pyragą) ir portugališkas krevetes su aštriu „piri piri“ padažu.

Neseniai grįžote iš Meksikos. Kaip vertinate šios šalies virtuvę?

R. V. Visos buritos yra toks pat kaimiškas maistas, kaip Lietuvoje košės.

B. V. Klaidinga manyti, kad meksikietiškoje virtuvėje yra tik tortilijos, nes visas šalies pakraštys garsėja savo žuvimi ir jūros gėrybėmis. Todėl, būdama Meksikoje, stengiuosi prisivalgyti. Lietuvoje sunku gauti šviežių jūros gėrybių, nėra daug geros žuvies. Pirkdami renkamės parduotuvę „Šiaurės jūra“, kur jos labai kokybiškos. Tačiau Rimtautas negali pakęsti namie kepamos žuvies kvapo!

Kuo, Jūsų nuomone, išsiskiria prancūzų virtuvė?

R. V. Prancūzų virtuvė nėra sudėtinga, viskas paremta dviem dalykais – šviežiu maistu ir padažais. Jie kasdien eina į turgų pirkti maisto, šaldytuve jo nekaupia.

Negailite kritikos lietuviškam maistui. Bet gal ir čia yra kažkas vertas dėmesio?

R. V. Lietuviai išradingai daro geras ir skanias picas. Nėra originalios, kaip itališkos, koks nors italas gurmanas tuo pasibaisėtų, bet man tikrai patinka Lietuvos picerijose gaminamos picos.

Ieškote kokybiško maisto. Ar galima visus trijų „Michellin“ žvaigždžių restoranus Prancūzijoje aplankiusius gurmanus pamatyti valgant greitąjį maistą?

B. V. Žinoma! Iš filharmonijos važiuojame namo, pasižiūrim vienas į kitą ir Rimtautas sako: „Ar tu galvoji, ko būtų skanu užkąsti?“ Aš atsakau: „McDonald’s.“ O jis sako: „Yes!“ Tik taip dažnai nedarome, gal kartą per pusę metų. Beje, Amerikoje greitasis maistas yra skanesnis, Lietuvoje jį pritaiko lietuviškam skoniui, trūksta pikantiškumo. O Amerikoje – taip nesveika, bet taip skanu!

R. V. Tie patys „crepes“ blyneliai. Paryžiuje jie tokie ploni, permatomi, o Lietuvoje jie stori.

Kaip vertinate klientų aptarnavimą Lietuvos restoranuose?

R. V. Čia jauni žmonės dirba tam, kad užsidirbtų. Tuo metu Prancūzijoje ir Amerikoje dirba profesionalai, kurie taip daro karjerą. Jie tokie mandagūs, tave pažįsta, niekada nereikia jų kviesti. Lietuvoje gerų patarnautojų mažai. Kiek esu grąžinęs patiekalų ir vyno! Aišku, Lietuvoje mažiau tą darau, nes čia padavėjas lieka atsakingas, suprantu, kad jam net išskaičiuoja iš algos. Todėl dabar, jei ir grąžinu, vis tiek sumoku. Buvo atvejis, kai užsakius kito vyno butelį, net nepakeitė stiklinės. Arba kiti neįpila paragauti vyno, o paskui užkemša butelį. O juk vynas turi kvėpuoti. Visgi, palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, situacija eina į gerąją pusę.

Kartą taip Beverli Hilse skandalą sukėliau. Mus labai prastai aptarnavo. Aplink buvo pora žvaigždžių, aplink kurias šokinėjo. Mes pavalgėm gal tik po poros valandų. Kai atnešė sąskaitą, pasiūliau žmonai nueiti pasipudruoti. O padavėjui pasakiau, kad paliksiu arbatpinigių grynais ir padėjau vieną centą. Pasakiau, kad jis tiek vertas ir išėjau.

Rekomendacijos

„Narutis“ – niekas neprilygsta jų kibinams su aviena. „Ramada“ – aukšto lygio virtuvė. „La Moutarde“ – kokybiška ir skanu. „Pekino antis“ – skaniausias kiniškas maistas. „Da Antonio“ – puikus itališkas maistas.

#Meksika #šeima #interviu #kelionės #žmona #RimtautasVizgirda #maistas #Čilė #pokalbis

ATGAL

PASIDALINTI

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg